Kaip mokytis greitai ir su malonumu

Į kiekvieną mokslą galima patekti savo tiltu

Tomas Girdzijauskas, pamėginęs apibendrinti įvairių laikų pasaulio patirtį apie aktyvaus mokymosi paslaptis ir greitojo mokymosi metodus, juos susistemino į pagrindinius kelis dėsnius, arba raktus.

Anot lektoriaus, jei žmogus žinos principą, kaip studijuojant pajusti malonumą, jis mokysis greičiau ir įsisavins daug daugiau informacijos, negu eilinis studentas ar moksleivis. Be to, didės jo pasitikėjimas savimi, jis studijas baigs labai gerai išmanydamas dalyką ir taps naudingesnis visuomenei.

Bendras raktas, sako T. Girdzijauskas, tinka visiems, tačiau kiekvienas asmuo turi susirasti sau priimtiniausią mokymosi stilių, būdą ar priemones.

„Pavyzdžiui, teisės disciplina visą gyvenimą buvo man neįdomi ir nesuprantama sritis, kol aš į ją nepatekau man įdomiu kampu — per teologinę liniją. Ir staiga atsiradau pačioje šio mokslo esmėje“, — T. Girdzijauskas pateikia savo asmeninį studijų pavyzdį.

Anot pašnekovo, pasigilinus į biblinį moralinį Įstatymą, kuris yra amžinas, tampa įdomu analizuoti, kaip moralinio įstatymo arba vietinės papročių teisės pagrindu yra konstruojama įvairių valstybių įstatymdavystė, lyginti, kiek sutampa arba kiek prasilenkia vietiniai įstatymai ir universali moralė.

„Dar Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas Gordonas Braunas kėlė lygiai tą patį klausimą apie viso pasaulio valstybių vietinių paprotinių teisių konfliktus globalioje arenoje ir kvietė kurti Pasaulinį Moralės kodeksą“, — sako T. Girdzijauskas.

Arba, pavyzdžiui, moksleivis studijuoja matematiką, kurios nekenčia. Kokį raktą pritaikyti? Gal jis mėgsta istoriją? Tada jam reikia studijuoti matematikos istoriją ir į tą discipliną įeiti visai kitu kampu.

T. Girdzijauskui teko stebėti amerikiečių matematiko paskaitą humanitarams. Dėstytojas suskaičiavo žmonių skaičių ir pasiūlė lažintis, kad auditorijoje bus bent du žmonės, gimę tą pačią dieną. Po to paprašė visus iš eilės stotis ir sakyti savo gimimo datas. Visi nuščiuvo, nes greitai buvo atrasti 2 žmonės, gimę tą pačią dieną, ir taip prasidėjo paskaita apie matematinę statistiką, parodžiusi humanitarams, kad ir matematika gali būti tikras malonumas.

„Kiekviena mokslo disciplina — vieningos gyvenimo ir gamtos sistemos, kurioje visi reiškiniai persipynę, dalis. Todėl į kiekvieną dalyką galima patekti savo mėgiamu tiltu,“ — sako T. Girdzijauskas.

Mokytojo tikslas — uždegti vaiką entuziazmu

Anot pašnekovo, vaiko ar jaunuolio gyvenime labai svarbu sutikti bent vieną entuziastingą mokytoją, kuris jį labai stipriai sudomintų: „Kaip žvakė užsidega nuo žvakės, taip žmogus nuo žmogaus gali užsidegti entuziazmu ir įgauti troškimą mokytis“.

Santykiai tarp mokytojo ir mokinio turi būti labai etiški. Mat žmonių santykių kokybė lemia žinių perdavimo kokybę. Jei tarp žmonių yra teisingas santykis, galima labai greitai išmokyti labai sunkių mokslų, ir atvirkščiai.

„Rytuose tėvai, atiduodami savo atžalą mokytojui, domisi, kokios yra pastarojo asmeninės savybės, gyvenimo ritmas, įsitikinimai, net ką šis valgo, ar turi žalingų įpročių ir kokiomis ligomis serga. Mokytojas perteikia mokiniui ne tik žinias, bet ir savybes, o savybės yra svarbiau, negu žinios“, — teigia T. Girdzijauskas.

Sportas ir gera nuotaika

Pasak T. Girdzijausko, yra dar viena gudrybė, kurią žino profesionalai: būtina sąlyga produktyviai įsisavinti žinias yra fizinis aktyvumas, sportas.

Fizinis krūvis užkuria visavertę smegenų kraujotaką, o tada smegenys pasidaro imlios informacijai, nes kyla vadinamas „pojūčių bado“ efektas — fiziškai pajudėjusiam žmogui labai norisi informacijos. „Jei smegenys neaprūpintos krauju, žmogus mokysis per prievartą ir nieko neišmoks, tačiau pasportavus ir pailsėjus galima mokytis septynmyliais žingsniais“, — tvirtina pašnekovas.

Dar viena sąlyga — gera nuotaika. Jei žmogus piktas, nepatenkintas ar susinervinęs, jo nervų sistema tarsi užsiblokuoja, pavyzdžiui, susiaurėja regos optinis skaitymo laukas. Todėl patariama pradėti mokytis pačios geriausios nuotaikos ir neprievartauti savęs.

„Prievarta mokymąsi paverčia kančia ir griauna žmogaus pasitikėjimą savimi“, — sako T. Girdzijauskas.

Dar viena taisyklė — labai svarbu rasti dalyko (ar profesijos ) stuburą. Kuo greičiau tai perpranti, tuo greičiau ateina azartas ir noras tą dalyką pažinti maksimaliai.

Labai svarbu mokymosi procese yra dalytis žiniomis: pirma, pradeda plaukti labai vertingi patikslinimai ir žinojimas dar labiau išsigrynina; antra, pats mokymas pradeda besidalijantįjį mokyti, ir netrukus gaunama kritinė masė žinių. Yra žinoma, kad kalbėdamas žmogus pats dar daugiau pradeda suprasti.

Užsienio kalba — per mėnulio ciklą

T. Girdzijauskas tikina, kad išmokti užsienio kalbą galima per 30 dienų, arba per vieną mėnulio ciklą. Tačiau tą mėnesį reikia skirti tik mokslui ir šturmuoti temą iš visų jėgų, tarsi prieš svarbius egzaminus.

Visas mokymosi sunkumas, pasakoja lektorius, yra kelios pirmos paros arba pirma savaitė (tuo metu turi padėti mokytojas), o tada įvyksta antrojo kvėpavimo efektas ir prasideda malonumas. Žmogaus užduotis, anot T. Girdzijausko, kuo greičiau pereiti į antrąjį kvėpavimą, kad apimtų azartas, o jau tada tereikia tik nedidelės išorinės pagalbos, kad jis per likusias tris savaites apdorotų likusią informacijos masę.

T. Girdzijauskas sakė šį metodą išbandęs pats. Tiesa, ne visada norimo rezultato pasiekti pavykdavo per mėnesį, tačiau tikrai daug kartų greičiau, negu einant standartiniu keliu.

Bene garsiausias, beveik legendinis, yra Lozanovo metodas, kuris geriausiai tinka, studijuojant užsienio kalbas.

„Surinkta komanda įtraukiama į žaidimą (pavyzdžiui, kelias dienas duodama žaisti vaikiškais žaislais). Žaidėjai neiškart supranta, kas vyksta ir kodėl jie turi žaisti, tačiau netrukus dalyvius užvaldo azartas. Po kelių dienų nuo žaidimo atsitraukę komandos nariai bendraudami staiga atranda, kad visi kalba kažkokia nauja kalba (pavyzdžiui, portugalų), kurios nė vienas iki tol nemokėjo ir net nesuprato, kad žaidimo metu buvo mokomi šios kalbos pagrindų“, — taip trumpai sugestopedijos metodą nupasakoja T. Girdzijauskas. Visa paslaptis slypi žaidime, kuris sukonstruotas taip, kad sukeltų emocijas, o aukščiausio aktyvumo fazėje susakoma pati sunkiausia disciplinos dalis (pavyzdžiui, ant žaislų uždėti pavadinimai iš tiesų yra sunkiausių žodžių šaknys). Tad žaidimo dalyviams betrūksta jungiamojo elemento, ir mozaika susidėlioja.

Apie atmintį ir jos žudikus

„Nuostabu, kad bet kuris žmogus, lavindamas atmintį, gali pasiekti neįtikėtinų rezultatų. Mes visi turime absoliučią atmintį, tik svarbu mokėti iš jos tą informaciją išsitraukti“, — sako T. Girdzijauskas.

Labai svarbu atmintį ne tik lavinti, bet ir tausoti, saugoti ją nuo atminties žudikų.

Didžiausi atminties žudikai, pasak T. Girdzijausko, yra organizmą rūgštynančios medžiagos: nikotininė rūgštis (tabakas), narkotinės medžiagos, alkoholis, taip pat actas ir visi cheminiai priedai, dedami į maistą.

„Šitie žudikai ir mokymasis — nesuderinami. Alkoholis, nikotinas ir narkotikai — intelekto naikinimo priemonės. Todėl reikia kuo skubiau keisti savo gyvenimo būdą“, — įspėja T. Girdzijauskas.

Lektorius pateikia ir kelis ekstremalius atminties stiprinimo metodus. Popieriaus lape ar kompiuteryje siūloma surašyti nuo šios dienos iki gimimo dešimt svarbiausių gyvenimo įvykių. Po to tarpuose įrašyti vėl po dešimt smulkesnių įvykių, ir taip toliau. Galiausiai, kai sudaroma tam tikra prisiminimų matrica, žmogus gali prisiminti bet ką (su detalėmis ir niuansais), mat visi prisiminimai susiję.

Jei norima kažką išmokti ar prisiminti visam gyvenimui, T. Girdzijauskas siūlo kylančių bangų metodą. Jo esmė — išklausytą paskaitą ar temą reikia pasikartoti po paros, po mėnesio ir po metų. Užtenka tokių trijų pakartojimų ilgėjančiais intervalais, ir informacija išlieka visam laikui.

„Pasigilinus paaiškėja, kad mokymosi procesas gali virsti stebuklu, vienu iš didžiausių malonumų gyvenime. Tai tinka visiems, ir tai susiję su visomis gyvenimo sritimis“, — sako T. Girdzijauskas.

Daugiau apie tai Tomo mokymų įraše SUPERMOKYMASIS: UNIKALŪS GREITIEJI MOKYMOSI METODAI