Apie emocinę higieną ir vidinį dialogą

Parengė Dalia Valentienė (žurnalui Savaitė, 2016m.)

SAVĘS PAŽINIMAS

7/15/2022 5 min read

Emocijų higiena - tai žinojimas, kokius jausmus būtina, galima ir įmanoma suvaldyti. o pirmiausia - mokėjimas valdyti pyktį ir kitus neigiamus jausmus. Apie tai su Tomu Girdzijausku.

-Kokių minčių, pojūčių ir jausmų turime atsikratyti?

T.Girdzijauskas (toliau T.G.): Žmogus pirmiausia turėtų atsikratyti tų minčių ir jausmų, kurie jam ir kitiems kelia skausmą, tiksliau - nereikalingą skausmą. Tam tikrų skausmingų, nemalonių jausmų visiškai išvengti sudėtinga, tačiau didelės dalies jų - visgi galima. Paprastai kalbant, negatyvių jausmų gyvenime reikia vengti arba mokėti neįsileiti į širdies gilumą, o pozityvių reikia siekti ir juos stiprinti. Pavyzdžiui, užuot išmokę pamokas, darę išvadas ir nekartoję klaidų, kurias padarė kiti žmonės ar jie patys, neretai žmonės užsiima savigrauža, vis grįžta į praeitį. Arba junta baimę dėl ateities, užuot ruošęsi, lipdę save tokius, kad taptų laimingi.

-Kokios emocijos, mintys labiausiai kenkia žmogui?

T.G: Mano supratimu, labiausiai kenkia pavydas, nes jis griauna mūsų ryšį su kitais, dažnai - svarbiais, reikalingais, energingais, sėkmingais žmonėmis. O labiausiai kenkiančios mintys - tai tuščias mąstymas apie praeitį, savigrauža dėl to, kas įvyko ar neįvyko, kaip pasielgėme ar nepasielgėme, ką kam nors pasakėme ar nepasakėme, taip pat mintys apie ateitį, paremtos ne konkrečiais tikslais ir planais, o baime, nepasitikėjimu savo jėgomis.

-Kodėl reikalinga emocijų higiena?

T.G.: Atsikratyti nereikalingų emocijų - būtina. "Nehigieniškos" emocijos griauna žmogų, jo energiją, sveikatą, gyvybę iš vidaus, atima malonumą, laimės pojūtį, gyvenimo skonį ir prasmę - viską dėl ko mes stengiamės, ko labiausiai siekiame, apie ką svajojame, dėl ko dirbame, uždirbame ir t.t. Manoma, kad žmogus tampa laimingas tik tada, kai daugelį metų mokęsis suvaldyti savo emocijas, galų gale pasiekia lūžį ir suvaldo blogį savo viduje. Negatyvios emocijos - tai tiesioginis viso išorinio arba vadinamojo kosminio blogio atitikmuo mūsų viduje. Tai gamtos mumyse nuo gimimo “įsiūtą” jėga, turinti konkrečią paskirtį, tačiau ja reikia išmokti tinkamai naudotis. Blogis mumyse - lyg ginklas, todėl reikia žinoti, kada ir kaip jį naudoti. Jei šis ginklas naudojamas nemokšiškai, jis atsisuka prieš mus pačius ir labiausiai kenkia mums patiems.

Galima pateikti tokį palyginimą: "nehigieniškos" emocijos - tai iš esmės tas pats, kas valgyti blogą nesveiką maistą vietoj sveiko, kalbant dar griežčiau - valgyti stiklo šukes vietoj vaisių ir daržovių.

-Kaip turėtų būti atliekama emocinė higiena? Neretai gyvenime žmonės nuo slegiančių minčių ir sekinančių jausmų bėga, kaip išmano: vieni griebiasi meditacijos, jogos, maldos, kiti pasineria į žalingus įpročius - rūkymą, alkoholį, besaikį valgymą..

T.G.: Egzistuoja daugybė technikų, tradicijų, metodikų, meditacijų, kurių esminis tikslas - suvaldyti negatyvius jausmus. Galima sakyti, kad kiekviena asmenybės ugdymo tradicija ar dvasinė praktika - tai ištisas kompleksas priemonių, strategijų ir taktikų, skirtų būtent šiam tikslui pasiekti. Tai kasdieninis darbas su savimi, kai mokomasi nukreipti savo mintis į pozityvius tikslus, savęs pažinimas, rūpinimasis kitais žmonėmis. Siekiant suvaldyti jausmus kartais būtina imtis konkrečių taktikos priemonių negatyvių emocijų gaisrui gesinti.Tai gali būti ir kvėpavimo pratimai, ir fizinis aktyvumas, ir netgi reguliarus energijos papildymas maistu ir poilsiu.

-Ar emocinę higieną galima padaryti pasitelkus vidinį dialogą? Ir kas yra tas vidinis dialogas?

T.G.: Vidinis dialogas - tai mūsų mintys, mąstymas. Tipinis vidinio dialogo pavyzdys yra abejonės dėl įvairių sprendimų kiekvieno žmogaus kasdienėse gyvenimo situacijose, svarstymai ir t.t. Tai - lyg pokalbis su savimi ar dviejų vidinių sąmonės dalių, smegenų pusrutulių pokalbis aptariant visus "už" ir "prieš", savęs raginimas žengti į priekį ir abejonės, ar verta, svarstymai išrėžti piktus žodžius ir susilaikyti, mąstymas apie pozityvų ir negatyvų elgesį, įvykių vertinimą ir pan. Manoma, kad žmoguje yra dvejopų jėgų. Vienos atstovauja mūsų materialiems poreikiams, kitos - dvasiniams. Tarp šių poreikių vyksta nuolatinė diskusija ar net kova. Vidinis dialogas yra labai svarbus. Jį girdime ir patiriame tik mes patys, jis - nematomas ir negirdimas aplinkiniams, todėl tikras, nesumeluotas.

Labai dažnai šiame dialoge viršų bando imti negatyvios mintys ir emocijos, todėl svarbu būti tinkamu, kartais griežtu šio dialogo arbitru ir jį sąmoningai pakreipti pozityvia linkme. Vidinis dialogas - tai vienintelis tikras emocijų suvaldymo būdas, nes jausmai priklauso nuo minčių ir žodžių, kuriuos sau sakome pasąmoningai, betgi sakome patys sau, o ne kas nors mums sako šiuos žodžius, taigi mes patys esam atsakingi už tas mintis. Negebėjimas valdyti savo vidinio dialogo gadina gyvenimą. Žmogus yra teisiamas ir baudžiamas už piktus motyvus, kėslus, kryptingai kenkiančias mintis. Taigi savo minčių nevaldymas veda į labai rimtas problemas, o valdymas - į sėkmę.

-Kaip išmokti valdyti savo jausmus ir mintis?

T.G.: Kūdikystėje mes mokomės valdyti savo kūną, vėliau mokomės valdyti kalbą, emocijas, o jau suaugę mokomės savarankiškai priimti svarbius sprendimus. To išmokę žmonės tampa savarankiški, gebantys savarankiškai gyventi - be tėvų patarimų ir jų tiesioginės pagalbos. Būtent šis savarankiškas sprendimų priėmimas ir yra minčių, vidinio dialogo valdymas. Toliau žmogus turi šį gebėjimą lavinti, išmokti atskirti, kas tinkama, o kas - ne, kas jam padeda, o kas kenkia siekti savo tikslų ir sėkmingai bendrauti su jį supančiais žmonėmis. Nuo minčių visiškai priklauso jausmai, o nuo jausmų - tai, kaip elgiasi fizinis kūnas, kokius mus mato kiti. Taigi, norėdami valdyti savo gyvenimą, turime išmokti valdyti vidinį dialogą. Kitaip sakant, norėdamas tapti laimingas, žmogus turi pažinti save ir išmokti valdyti savo kūną, emocijas ir - galiausiai mintis.

-Ar reikėtų kylantį pyktį, blogį, negatyvias mintis užspausti savyje? O gal turėtume juos išlieti? Kaip tai padaryti norint nepakenkti sau ir kitiems?

T.G.: Žmogus nėra mechaninė spyruoklė! Žmogus - pati sudėtingiausia sistema visatoje, turinti labai sudėtingą vidinių jėgų, energijų, galių visumą ir gebėjimą valdyti save. Kartais žmoguje slypi tokia galinga pykčio jėga, kad jeigu ją paleistų visą, ji, vaizdingai tariant, prilygtų masinio naikinimo ginklo mygtuko paspaudimui. Paspausti tokį mygtuką būtų pati didžiausia beprotybė. Analogiškai yra kalbant apie žmogų: pykčio išliejimas - beprotybė. Pyktis yra gamtos žmogui duotas galingas psichologinis ginklas, kurį reikia laikyti po devyniais užraktais ir naudoti tik kraštutinėse situacijose savigynos tikslais. Šiaip lieti pykčio nederėtų, tačiau gintis galima ir net būtina. Tačiau reikia visada turėti omenyje, kad net ir gynybos tikslais naudojama pykčio energija yra labai pavojinga pačiam asmeniui, ginančiam save, ir gali sukelti neprognozuojamų padarinių, todėl netgi savigynos atveju pyktį reikia naudoti labai atsargiai ir atsakingai.

-Kaip negatyvias mintis ir emocijas perduodame kitiems ir kuo sugrįžta tas mestas kamuolys mums patiems?

T.G.: Net ir savigynos tikslais naudodami pykčio energiją pirmiausia ir labiausiai kenkiame patys sau. Poveikis kitiems - santykinai nedidelis, tačiau visada vis vien labai pavojingas. Neurologiniai tyrimai rodo, kad negatyvios mintys ir emocijos tiesiogiai ir iškart kenkia smegenų veiklai, o pozityvios - stiprina smegenų savybes. Jeigu žmogus dažnai pyksta ar pasyviai dalyvauja negatyvioje aplinkoje, tai lemia visų pirma įtampą, stresą, depresiją, nervų sutrikimus, vėliau ir kitus sveikatos sutrikimus. Didelės pykčio dozės gali privesti iki kraujotakos sutrikimų, infarkto.

Todėl patarčiau visiems mokytis pozityvumo, linkėkite gero sau ir kitiems, rodykite pozityvų pavyzdį, būkite pozityvioje aplinkoje. Kaip atskleidė sėkmingų žmonių elgesio tyrimai, laimingi ir sėkme besidžiaugiantys žmonės vengia negatyvių žmonių ir būtent būdami pozityvioje aplinkoje toliau mėgaujasi sėkme ir daug pasiekia.

Daugiau apie tai Tomo mokymuose KAIP SUVALDYTI VIDINĮ DIALOGĄ ir KAIP PASIEKTI VIDINĘ RAMYBĘ

vidinis dialogas
vidinė ramybė
išpardavimas