Ar įmanoma transformuoti nenorą gyventi?

Tyrimai rodo, kad kiekviena paviešinta savižudybė nužudo 58-iais žmonėmis daugiau, nei paprastai. O dėl vieno Neftlix serialo paauglių savižudybių per trisdešimt dienų padaugėjo 29 proc. Toks reiškinys vadinamas Verterio efektu, kai perskaitę apie savižudybę, į tai linkę žmonės imituoja mirusio poelgį.

O kiek atneša priešinga mąstymo kryptis, pavyzdys, elgesio modelis?

Štai garsus klinikinis psichologas Jordan Peterson pasipriešino amoralumui.

O štai Biblijoje, rašoma kaip Jordano upė apsuko kryptį – šis apsisukimas simbolizuoja mąstymo apvertimą.

Abu šie atvejai yra apie gyvenimo prasmę.

Kai Jordan Peterson pasisakė prieš kylantį naują totalitarizmą ir parodė save pasaulinėje scenoje – jam pradėjo rašyti laiškus šimtai tūkstančių jaunų vyrų su bendra mintimi, kad „išgelbėjai man gyvybę vien tuo, kad tu esi, kad pasirodei viešumoje realiame pasaulyje, lyg koks Jėzus. Ir jeigu tu išvis egzistuoji, tai reiškia, kad pasaulis nėra iš esmės blogas”.

Vieno pozityvaus žmogaus pasirodymas scenoje keičia realybę tūkstančiams žmonių.

Čia pasireiškia keli fenomenai ar net stebuklai.

Tomo evangelijoje yra tokie žodžiai:

„73 Jėzus tarė: Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Tad melskite (pjūties) Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų į pjūtį.”

Man šie žodžiai reiškia štai ką:

žmonės tobulėdami per gyvenimo stadijas arba etapus prieina tam tikrą brandos arba lūžio momentą, kuomet jiems prisikaupia kardinalių, sunkių gyvenimo klausimų ir jeigu jie negauna paaiškinimo kartu su gyvu pavyzdžiu, įrodančiu tuos paaiškinimus – padaro išvadą, kad pasaulis yra fundamentaliai blogas. Tada palūžta, perdega, praranda viltį arba net iškeliauja už ribos.

Kitas stebuklas, kad užtenka tik vieno kokybiško „atsakovo” į sunkiausius klausimus ir jis išsprendžia milijonų žmonių vidines sprogdinančias įtampas. Jis tam tikru netiesioginiu būdu perima jų sunkiausias moralines-emocines naštas. Neša kryžių už juos.

Nežiūrint į tai, pjovėjai visada yra deficitas, o derlius didelis.

Dar vienas įdomus momentas yra tema apie Jordano upės krypties ap(si)vertimą (Psalmė 114:3). Jei priimtume, kad viskas šioje knygų knygoje yra alegorijos, aiškinančios sielos paslaptis, tai Jordano aprivertimas simbolizuoja pilną mąstymo keitimą ir net pilną pokytį žmogaus viduje, jo energijoje, pojūčiuose ir jausmuose.

Kodėl Jordano upės tema tokia svarbi?

Todėl, kad ji atitinka laimės sampratą Baltų mitologijoje ir turi panašius atitikmenis Indų, persų, akadų, babiloniečių, asirų Gyvybės Medžių simboliuose.

Kaip mes galime apsaugoti jaunuolius, kurie nemato prasmės šiame gyvenime? Manau yra tik vienas kelias – jei nori padaryti kitus laimingais – pirmiausia padaryk save laimingu/-a. Rodyk pavyzdį kaip tu sėkmingai nuėjai visą savęs ieškojimo bei atradumo ir dvasinio augimo kelią savo viduje ir galiausiai pasiekei laimės būseną.

Pilypo evangelijos paskutinis skyrius pasako svarbius momentus:

„Jei kas nors (šviesos) negaus būdamas čia, negalės jos gauti ir kitur (Anapilyje). Tas, kuris gaus tą (ypatingą) šviesą, nebus matomas ir negalės būti sulaikytas. Ir niekas negalės tokio žmogaus kankinti (prievartauti), nei kol jis gyvena šiame pasaulyje, nei kai jis paliks šį pasaulį. Nes jis jau bus gavęs tiesą atvaizdų pagalba.”

Šis slaptas ezoterinis tekstas čia teigia tą pačią mintį, kuri ataidi ir kituose šventuose tekstuose – žmogus gali tobulėti tik būdamas šiame pasaulyje. Tai viena. Antra – tas kas pasiekė prašviesėjimą, sąmonės nušvitimą – iš jo neįmanoma atimti rezultato, apskritai nėra jokių "blogio" jėgų, kurios galėtų jį prievartauti, nes toks dėsnis - visa Visata sukurta dėl to rezultato.

Kodėl žmonės išeina savo noru? Todėl, kad jie jaučia prievartą, spaudimą, kurio negali pakelti. Jie klaidingai galvoja, kad spaudimas yra iš išorės dėl pasaulio fundamentalaus blogumo. Paradoksas tas, kad iš tikrųjų niekas jų nespaudžia iš išorės. Spaudimas yra jų pačių sielos viduje ir su juo nesusitvarkę jie pasuoja, pasiduoda. Nes kur benueitų, ką bedarytų – jie negali nuo to pojūčio pabėgti ir neišieškoję atsakymo nuosekliai iki galo, jie perdega.

Antras paradoksas tas, kad kalti esame mes, todėl, kad, kaip beskambėtų stulbinančiai – juk mes patys savęs nepadarėme laimingais. Visi mes taip surišti visokiausiais tiesioginiais ir netiesioginiais, matomais ir nematomais ryšiais, kad laimindami save mes laiminame ir kitus.

Tomas