Kai žmogus susižeidžia fiziškai – jam skauda. Kodėl? Todėl, kad kūnas (nervų galūnės) siunčia aiškų signalą – daugiau nedaryk taip, negadink kūno, saugok jį, būk atsargus, nežioplinėk, būk dėmesingas, žiūrėk kur eini ir t.t.
Ar skausmas yra gyvenimo dalis? Taip. Ar jo reikia? NE! Ar skausmo reikia tyčia siekti? NEE! Ar reikia tyčia gadinti kūną? NEE! Skausmas skirtas tam, kad žmogus KUO MAŽIAU žioplinėtų, būtų kuo dėmesingesnis, kuo greičiau susikauptų, būtų dėmesingas, grįžtų į realybę.
Ar tam, kad suprasti ugnies pavojingumą reikia kasdien daug kartų įkišti pirštus į ugnį? Ne!
Ar skausmas yra tobulėjimo priemonė? Pati blogiausia, lėčiausia ir brangiausia! Ar reikia susilaužyti kaulus, kad suprasti kaip važiuoti dviračiu? Nee!
Bet vietoj to žinojimas yra geriausia, greičiausia ir pigiausia tobulėjimo priemonė.
Su emocijomis yra tas pat, tik tai daug gilesnis ir ilgiau trunkantis dalykas. Jeigu susidėjai su neteisingu žmogumi ir jis tave skaudžiai įžeidė ar pažemino ir po to metus laiko negali atsigauti? Arba pats įžeidei ir po to sąžinė gražia – ar toks emocinis skausmas yra tobulėjimo priemonė? Ne! Tai ne tobulėjimas, o žinių trūkumas!
Fizinis ir emocinis skausmas (negatyvios emocijos) rodo ribas, kurių nereikia perženginėti. Prie jų artėti nereikia. Reikia laikytis centro. Kitaip sakant – valdyti mintis, dėmesį, susikaupti taip kad vairuotum save keliu, o ne nukrypinėtum į kairę ar dešinę kelio šalikeles, nes ten atsitrenksi ir kelionė baigsis.
Ar šalikelės griovys yra gyvenime dalis? Taip! Ar reikia į jį važiuoti? NEE!
Emocijų valdymas – tai savo gyvybinės jėgos kontroliavimas minčių (dėmesio) pagalba taip, kad jos kuo mažiau iššvaistytum tuščiai ir kuo ilgiau ir laimingiau gyventum, t.y. kad kuo toliau nuvažiuotum keliu iki savo tikslų, o ne kritinėtum į pakelės griovius. Negatyvių jausmų, negatyvių emocijų griovius. Jie yra tam, kad žinotum ribas, bet laikykis nuo jų per sveiką atstumą.
Ar pakelės grioviai išmokins pasiekti tikslą? Ne! Nes tai pats blogiausias pasyviausias būdas! Jei eisi tik palei griovius – tai pasiklysi, nes kelių yra labai daug, o žmogaus tikslas būna konkretus.
Skausmas pats savaime nemokina būti laimingu ir nedaro žmogaus laimingu. Atvirkščiai – skausmas yra nelaimė. Skausmo ir taip daug žmonių gyvenimuose, tačiau skausme nėra atsakymo kokia gyvenimo prasmė ir tikslas. Skausmas rodo, kad žmogus daro kažką ne taip, kažką pažeidžia. Žinios pasako ko nereikia pažeidinėti arba kokių taisyklių/ribų laikytis, kad pasiekti tikslą.
Šiuolaikiniai autoriai dažniausiai nesuvokia pačios jausmų / emocijų esmės ir remiasi tik siaurais eksperimentais, prielaidomis ir maža, trumpo laikotarpio informacijos apimtimi.
Nuo seniausių laikų aprašyta, kad jausmai / emocijos yra tarpinė grandis tarp kūno ir sąmonės, NESAVARANKIŠKA sistema, priklausoma nuo to kas vyksta su mintimis arba kūnu.
Jausmai nėra savitikslė vertybė. Jeigu žmogus džiūgauja gavęs daiktą, reiškia po to verks jam sulūžus arba dingus.
Todėl jausmai “banguoja” ir būtent tai yra visų žmonių pagrindinė psichologinė problema. Tos bangos temdo sąmonę arba “klampina” kūną psichosomatiškai – blogų jausmų apimtas žmogus nuliūsta, pradeda per lėtai kvėpuoti, sutrinka kraujotaka, apima tingulys, mieguistumas, pasyvumas, prasideda suspaudimas (depresija), puvimo procesas virškinimo trakte ir taip užsisuka užburtas ratas ir kurio žmogus nežino išeities.
Tačiau fizinis įvykis arba vidinis minčių impulsas gali žmogui duoti naują jausmų bangą! Ir tada žmogus netyčia išsigelbsti iš depresijos.
Tačiau nesupranta pamokos, kad jausmus galima valdyti! Nes jie – nesavarankiški ir ant jų neparašyta – valdyk mane tokiu ir tokiu metodu.
Geriausias būdas valdyti jausmus yra mintimis-žiniomis, o ne mechaniniu būdu. Pakeitei požiūrį – ir jausmai apsivertė per sekundę. Ėjai gatve tamsoje vienas ir pamatei žmogystas – tapo baisu. Priėjo jos prie tavęs – pamatei, kad tai tavo namiškiai – baimė išgaravo per sekundę.
Daugiausiai liūdesio, suspaudimo ir depresijos žmogui suteikia susikoncentravimas į savo kūną. Paprastas, tiesmukas žmogiškas savanaudiškumas. Ir ypač kai jis tampa chronišku gyvenimo centru, kai jis perauga į liguistą savanaudiškumą vadinamą egoizmu.
Pakeisk požiūrį ir depresija išnyks.

Jausmus geriausiai valdo mintys. Jie labiausiai priklausomi nuo požiūrio. Motina žino, kad gims nauja gyvybė, todėl pekelia stiprų skausmą. Vyras dirba pavojingą darbą todėl, kad jo gale gaus atlygį ir maistą šeimai. Jei nebūtų mintyse prasminio aiškumo – pats fizinis skausmas sakytų tik viena – kuo greičiau nustok gimdyti arba mesk darbą šią sekundę.

Patys negatyvūs jausmai neaprašo prasmės ir nenusako tikslo dėl ko jie. Jie tik siunčia buką signalą, kad kuo greičiau reikia kažką keisti, kad negatyvių jausmų nebūtų. O ką daryti gali žinoti tik mintys.





%d bloggers like this: