T.Girdzijauskas apie švietimą LRT Kultūros Kultmisijų laidoje (nuoroda ir komentaras)

untitled-design-3

Darant Kultmisijų LRT televizijos laidos įrašą, Tomas gavo klausimą: “Jei būtumei Lietuvos švietimo ministru, ką darytumei/keistumei?”. Štai jis pateikė kai kuriuos punktus. 

Šis punktų sąrašas dėl tam tikrų priežasčių kol kas dar nėra pilnai sutvarkytas struktūriškai ir pagal prioritetus.

PRINCIPAI

a) Lietuvos švietimo būklė be daugybės iššūkių ir problemų turi ir didelę galimybę: iš vieno karto (panašiai kaip buvo Indijoje su naujausiomis ryšio technologijomis) įdiegti iškart visus šiandien žinomus geriausius pasaulinius švietimo sprendimus tokiu principu –

  • silpniausioms Lietuvos švietimo grandims pritaikant
  • stipriausias pažangiausių valstybių pasitvirtinusias gerąsias praktikas.

Konkrečiai būtent Šveicarijos, Izraelio, Suomijos  (26 savybės), Jungtinės Karalystės(ir kai kurių kitų šalių) sprendimai verti ypatingo dėmesio

b) Lietuvos ateites ilgalaikė vizija, misija ir vertybės turi būti išgrynintos ir padarytos kertiniu mokymo turinio (ideologijos) elementu ant kurio po to statomos visos kitos dalykinės žinios.

c) Naujos formos ir amžino turinio derinimas.

ŠVIETIMO TURINYS

  1. Vaikai yra ateitis ir tiesiogine ir perkeltine prasme. Vaikų iki 3 metų ugdyme slypi visi vyresnio žmogaus ugdymo šakniniai pamatiniai kertiniai elementai. Jie nesikeičia amžių amžius. Vaikų ugdymo metodas yra tik vienas, o visi kiti “metodai” yra tik jo atkartojimai. Lietuvos švietimo sistemoje reikia per nauja atrasti šiuos principus ir juos realiai naudoti kiekvienam pradedant nuo savęs.Svarbiausia yra vaikų iki 3 metų ugdymas namuose. Tai vadinama “iššautos strėlės” principu. Ypač svarbus vaikų klausymo galios lavinimas – tai idealaus mokinio savybė. Mažamečių vaikų ugdymas – didžiulis išmanymo, energijos, įgūdžių, dėmesio, savitvardos, išminties išbandymas jauniems tėvams. Būtent šiam būsimos tėvystės pedagoginiam epizodui turi būti stipriai ruošiami dabartiniai paaugliai. Ir šių tėvų uždavinys, kad išeidami į gyvenimą, 18 mečiai gebėtų aiškiai atskirti gėrį ir blogį. (Izraelio modelis).
  2. Norint atstatyti greitai griūvančią Lietuvos demografiją, būtina amžinąsias vertybes padaryti svarbiausiu švietimo turiniu, nes visko esmè yra vertybinė Valstybės sistema:
    1. ant tokios minties užveda pasaulinio garso demografai Phillip Longman (grįžti prie tradicinės šeimos), Igor Beloborodov (laikytis amžinųjų moralinių imperatyvų);
    2. ir norint, kad jos būtų suprantamos jaunimui, jas reikia įvilkti į kuo šiuolaikiškesnę, net ultrašiuolaikinę formą;
    3. Charakterio ugdymas turi eiti pirmas, o knyginės teorinės žinios – tik po to. Tai angliškas metodas. Anglų pedagogika garsi ir ypatinga tuo, kad ugdymo priešakyje statomas charakterio ir asmenybės ugdymas, lavinamas mandagumas, bendravimas, komunikacija, nuo mažens lavinamas gebėjimas dalyvauti debatuse ir kt. Tik po to diegiamos įprastinės mokyklinės knyginės žinios;
    4. Lavinant charakterį vaikas pradeda daug geriau mokintis, lengviau įsisavina žinias, įgiją motyvaciją savarankiškai tobulėti (Dr.Jonas Maliukevičius);
    5. Pietų Korėjoje vertinama moksleivių dorovė;
    6. Japonijoje pradinėje mokykloje be įprastų dalykų vaikai dar mokomi dorovės ir savikontrolės;
    7. Izraeliečiai turi ypač stiprius negatyvių emocijų (pavydo, pykčio, nuoskaudų ir kt) valdymo metodus. Pirmiausia lavina komunikavimo gebėjimus, mandagumą, pagarbą, liežuvio valdymą ir tik po to diegia įprastines žinias;
    8. Vertėtų taikyti Haim Ginott mintį: Vienos privačios mokyklos direktorius naujiems mokytojams pirmąją jų darbo dieną siųsdavo tokį laišką: „Gerbiamas mokytojau! Aš pergyvenau koncentracijos stovyklą, mano akys matė tai, ko neturėtų matyti nei vienas asmuo: kaip mokyti inžinieriai įrengia dujų kameras, kaip kvalifikuoti gydytojai nuodija vaikus, kaip apmokytos medicinos seserys žudo kūdikius, kaip aukštųjų mokyklų absolventai sušaudo ir sudegina vaikus ir moteris… Todėl aš nepasitikiu išsilavinimu. Prašau Jūsų: padėkite moksleiviams tapti žmonėmis. Jūsų pastangos negali pasitarnauti pabaisų mokslininkų, treniruotų psichopatų, išsilavinusių Eichmanų atsiradimui. Skaitymas, rašymas, aritmetika svarbu tik tuomet, kuomet padeda mūsų vaikams tapti labiau ŽMONIŠKAIS.“ Haim Ginott “Teacher and Child” 1972
    9. Vidurinėse arba aukštosiose mokyklose būtinas negatyvių emocijų ir ypač pykčio valdymo teorijos ir praktikos kursas bei apskritai mokymas žmogiško bendravimo ir amžinos gyvenimo išminties;
    10. Kaip gali Krašto Apsaugos Ministerija išleisti 75 psl dokumentą viešai publikai kaip atpažinti priešų ginklus, kaip juos naudoti… jeigu nėra vadovėlio iš Religinės ar Moralinės institucijos kaip neišduoti brolio, kaimyno..;
    11. Visko pagrindas yra žmogiškos vertybės: moralė, garbė..;
    12. Kelti aukštus moralinius (ir kitus) reikalavimus stojantiems į pedagogikos studijas.
    13. Sportinis fizinis rengimas mokyklose turi tapti ne šalutiniu, bet vienu iš kelių kertinių pamatinių dalykų. Moksleivių paauglių komandiškumo (komunikavimo, bendravimo gebėjimų) ir fizinio kūno ugdymas, t.y. sportiniai komandiniai žaidimai ore turi eiti pirmiau, nei knyginės teorijos mokymasis. Tam yra eilė priežasčių.
  3. Mokyklos (vizija?, strategija?): mokinti XXI gebėjimų, ugdyti XXI a reikalingas žmogaus savybes?? Mintis paimta iš užsieninės (portugališkos?) mokyklos
  4. Mokymo programoms reikia kelti dar tokius reikalavimus (Dr.Jonas Maliukevičius):
    1. siekti teorinių žinių ir jas atitinkančių praktinių mokėjimų darnos;
    2. nuo pirmų klasių ugdyti ir skatinti savarankišką mokymąsi. Taikyti jį visuose dalykuose iki mokyklos baigimo;
  5. Švietimo pagrindu turi tapti diegimas komandiškumo-vieningumo, mokėjimo sutarti, charakterio, komunikabilumo ir asmenybės lavinimo. Tai daroma per komandinių sportinių žaidimų ore strateginį prioritetą. Tik ant šios platformos reikia statyti žinias ir informacijos įsavinimą.
  6. Lietuvos mokyklose turi būti dar tokie ypatingi mokymo turiniai:
    1. Visų didžiųjų istorinių Lietuvos 1000 metų klaidų ir pasiekimų analizė;
    2. Naujos Konstitucijos kūrimo pamoka vidurinėse mokyklose ir visų pasaulio Konstitucijų lyginimas universitetų bendrosiose programose;
    3. Lietuvių kalbos naujadarų kūrimo pamoka (jų yra milžiniškas trūkumas!);
    4. Lietuvos Valstybės strateginio planavimo pamoka (moderuojamos sesijos): ateities vizijos, misijos, tikslų, strategijų kūrimas;
    5. Pilnas šeimos santykių kursas naudojant geriausius Izraelio analogus ir kt. Reikia įtraukti ikisantuokinį jaunuolių ruošimą šeimos gyvenimui (žydų pavyzdžiu), kuriame būtų išaiškinami tokie dalykai (Dr.Jonas Maliukevičius):

      1.Šeimos esmė, jos socialinis ir juridinis statusas;
      2.Šeimos narių teisės ir pareigos;
      3. Vyro ir moters psichologiniai ypatumai;
      4. Vyro – moters santykių etika;
      5. Vaiko auklėjimo ir ugdymo svarbiausi punktai (principai);

ŠVIETIMO FORMA

  1. Vyrų mokytojų algas kelti apie 10 kartų. Laikinai, kol bus pasiektas 50% / 50% vyrų ir moterų mokytojų proporcija, būtina stipriai kelti mokytojų-vyrų algas. Gal net 10 kartų, kaip Islandijoje. Šiuo metu (2016) Lietuvoje apie 90% pedagogų yra moterys. Apskritai mokytojų algos turi būti aukštos, nes mokymo procesas yra labiausiai energetiškai išsiurbiantis – tarkim Japonijoje pedagogika laikoma sunkiausia profesija, sunkesne už šiaip labai pavojingą šachtininko profesiją. Vidutinė mokytojo alga eurais per metus ir mėnesį (o čia algų palyginimas doleriais):
    1. Šveicarijoje 63216 / 5268
    2. Pietų Korėjoje 41000 / 3417;
    3. Japonijoje 38000 / 3167 (pradirbus mokykloje 15 metų) ;
    4. Singapūre 35000 / 2917;
    5. Suomijoje  25000 / 2083;
    6. Izraelyje 17958 / 1496
  2. Stebėti suomių patirtį įprastines mokyklines disciplinas keičiant į studijavimą pagal temas. Финляндия отменит все школьные предметы.
  3. Vienas svarbiausių mokymosi proceso uždavinių – išlavinti gebėjimą mokintis, patį procesą paversti malonumu trunkančiu visą likusį gyvenimą;
  4. Diegti kokybės valdymą TQM, pvz Kaizen, 6 sigma, LEAN, ISO9001 ir panašiai. Beje tai jau daro Vilniaus Žemynos gimnazija.
  5. Svarbiausias siekis Suomijoje – kiekvienas mokinys privalo gauti kokybišką ugdymą.
  6. Turi būti didelė mokymo metodų įvairovė ir gyvenimas turi parodyti, kurie iš jų pasiteisina. Tai Šveicarijos modelis ir jis turi dar kitų labai vertingų elementų:
    1. Šveicarijoje labai daug privačių Montessori ir Valdorfo tipo mokyklų. Beje (panašiai) privačios mokyklos Didžiojoje Britanijoje turi teisę nesilaikyti nacionalinės švietimo programos;
    2. Šveicarijoje švietimo reforma pradedama nuo sveiko vaikų maitinimosi;
  7. Lietuvoje būtina kurti Etono kolegijos tipo elitinių  mokyklų atskirai berniukams (ir atskirai mergaitėms) tinklą su aukštais stojančiųjų moraliniais reikalavimais. Tokios buvo tarpukario Lietuvoje. Norint turėti globaliai konkurencingą valstybę – būtini konkurencingi vedliai: prezidentai, ministrai, seniūnai, parlamentarai, diplomatai, karvedžiai, teisėjai, gydytojai, mokytojai, mokslininkai, tėvai ir kt. Ir berniukai rengiant lyderius yra silpnoji grandis – jiems reikia daugiau dėmesio nei mergaitėms, todėl bent jau ruošiant svarbiausius valstybės žmones būtinas skirtingas ir atskiras lyčių mokymas. Būtina bent viena pasaulinio lygio Etono kolegijos tipo mokykla, o geriausiu atveju – didelis nacionalinis tinklas. Kartu tai sprendimas patyčioms mokyklose bei vyrų sucidų rekordui;
  8. Naudoti bene garsiausio pasaulyje šiolaikinio edukologo sero Ken Robinson naujos mokymo paradigmos siūlymus. Nauju žvilgsniu (iš sero Ken Robinson pozicijų) peržiūrėti Comenius, pasiimti kas geriausia ir įgyvendinti.
  9. Taikyti Laurene Powell Jobs švietimo konkurse išankstinėje apklausoje neseniai atrastus JAV moksleivių pageidavimus šiuolaikinei mokyklai:
    1. Mokytis per atvejų analizę ir projektus (kaip Japonijoje ir Jungtinėje Karalystėje), o ne nuobodžias lekcijas ir testus;
    2. Klasių įranga turi būti pritaikyta rankų darbams;
    3. Daugiau erdvės sportui ir treniruokliams;
    4. Dirbti komandose ir ieškojimuose (quests).
    5. Dirbti tyliose patalpose, bet ne triukšmingose 100db garsumo klasėse;
    6. Mokytojai turi įdėmiai klausyti ir patarti, o ne prievarta grūsti informaciją ir grasinti pažymiais;
    7. Atviros, bet ne uždaros klasių erdvės;
  10. Deimantinio modelio mokyklos (Jungtinė Karalystė) turi sudaryti didelę, o gal net kritinę masę mokyklų Lietuvoje;
  11. Vienas mokytojas turi mokyti nedidelį mokinių skaičų: ne daugiau 8 mokinių (Etono kolegijos, Gstaad International School modelis). Panašus Suomijos modelis, bet ten 16 mokinių;
  12. Į mokytojus rinkti tik geriausius aukštųjų mokyklų absolventus:
    1. Suomijoje)iš aukštųjų mokyklų 10% geriausių absolventų. Suomijoje konkursas į mažamečių ugdymo studijas – dešimt norinčių į vieną vietą. Kelčiau mokytojų prestižą iki teisėjų ir gydytojų lygio (kaip Suomijoje).
    2. Panašiai ir Japonijoje, kur pedagogo profesija yra gerbiama, tačiau sunkiai įgyjama. Pedagogo diplomus sugeba gauti tik 14% visų norinčiųjų ir tik 30 – 40% juos gavusiųjų suranda mokytojo darbą.
    3. Singapūre mokytoju tampa ne kiekvienas norintis. Potencialūs pedagogai atrenkami iš 30% geriausių universitetų absolventų, bet ir tai ne visada padeda tapti mokytoju, nes dėl jų darbo vietos vyksta dideli konkursai;
  13. Eglės Pranckūnienės, MTC, Renkuosi mokyti patarimai:
    1. Žvelgiant į kitas šalis, matyti pavyzdžiai, kuriais reikėtų vadovautis. Tarkime, daug kur mokytojas retai kada būna vienas klasėje – jam padeda asistentai, socialiniai pedagogai. Savo ruožtu Lietuvoje komandinio specialistų darbo su klase matyti tik užuomazgos.
    2. Žinoma, yra visokių pavyzdžių, bet žvelgiant į visumą darosi visiškai aišku, kad orientuojamės į mokyklą visiems, o ne kiekvienam. Klausimas, kaip reikia pasikeisti, kad pasiektume pastarąjį rezultatą. Galima pastebėti, kad yra dar labai pirminių, bet jau aiškesnių ženklų, kad pradedame rūpintis kiekvienu vaiku. Pavyzdžiui, jau ir ugdymo plane yra numatyta individuali pagalba, pripažinta, kad vaikai yra labai skirtingi, mokosi skirtingais tempais, stiliais. Mokytojai skatinami ir diferencijuoti mokymą, ir numatyti kiekvieno vaiko poreikius.
    3. Jei galvotume apie bendrąjį gėrį, o ne apie institucinius interesus, norą sukurti kuo daugiau patrauklių programų ir pritraukti studentų, tai turėtume sutelkti visas turimas pajėgas ir kasmet parengti po 50 ar 100 jaunų pedagogų, kurie gautų viską, kas geriausia, kurie būtų kruopščiai atrinkti ir norėtų ne vien tik gauti aukštojo mokslo diplomą, bet svajotų apie darbą mokykloje
  14. Protų nutekėjimo sustabdymui tinka Kazachijos/Kazachstano ir tarpukario Lietuvos modelis;
  15. Mokytojų tikrinimui naudoti šveicarišką metodą: “Kas ketveri metai švietimo skyriaus vykdomi mokyklų patikrinimai labiau primena diskusijas, ieškant abipusiai naudingų sprendimų, nei teismą. Lietuvius sužavėjo šveicarų mokytojų kompetencijos tikrinimo būdas: rodant įvairius video siužetus, stebimos mokytojų reakcijos ir analizuojami komentarai”.
  16. Kitos įdomios mintys
    1. http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/suomija-pries-lietuva-kieno-svietimo-sistema-geresne.d?id=68951254
    2. http://www.supergentis.lt/2014/01/22/paprastas-budas-kaip-pagaliau-reformuoti-svietimo-sistema-mano-legendinis-projektas
  17. Įdėmiai stebėti suomių sumanymą atšaukti įprastines disciplinas (matematiką, fiziką ir t.t.) bei keisti tai į temų studijavimą.
    1. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-03-27-suomijos-mokyklose-mokomuju-dalyku-pamokas-keicia-mokymas-pagal-temas/129088
    2. http://vesti.az/news/312063
  18. Naudoti Kipras Šumskas ir V.Ratkevičiaus mintis Rastas priešnuodis prieš protų nutekėjimą į užsienį? Aikido taktika: Taigi, iškyla pats svarbiausias klausimas – kaip Lietuvai sukurti atsvarą atviroms minėtų universitetų programoms? „Atsakymas paprastas – pasinaudoti šiuo jų žingsniu ir integruoti jų kursus į mokymo programas Lietuvoje“, – teigė V.Ratkevičius.

  19. Stebėti Bolonijos procesą https://en.wikipedia.org/wiki/Bologna_Process

Taip pat būtina atsižvelgti į Civitas.lt rekomendacijas skyriuje15. Švietimo sistemai būtinos kokybiškai naujos permainos. Lietuvos tautos būklės tyrimas: 15. Švietimo sistemai būtinos kokybiškai naujos permainos. Valstybė per menkai vertina švietimą kaip modernios visuomenės formavimo būdą ir instrumentą. Mokslo, studijų ir švietimo sistema reikalauja kokybinio atnaujinimo, glaudžių sąsajų su verslu bei nacionaline politika ir šiuolaikiško administravimo. Per lėtai įgyvendinamos Seimo priimtos „Valstybinės švietimo strategijos nuostatos“: per lėtai kuriama įvairias mokymosi formas apimanti vientisa, mokymąsi visą gyvenimą laiduojanti nacionalinė švietimo erdvė, pernelyg vangiai pagal kuriančios visuomenės poreikius atnaujinamas švietimo turinys ir plečiamas švietimo paslaugų prieinamumas. Pastaruoju metu vis gilėja mokslo ir studijų sistemos problemos; pagrindiniai problemos elementai yra neproporcingas studentų skaičiaus didėjimas universitetinėse aukštosiose mokyklose, žemi studentų atrankos kriterijai, aukštojo mokslo vertės devalvacija. Padidintas finansavimas neišspręstų mokslo ir studijų problemų, nes šiuo metu gaunamos lėšos panaudojamos neefektyviai, studijų kokybė žema, specialybių pasiūla neatitinka rinkos poreikių, pačius universitetus apleido inovacijų dvasia, aukštųjų mokyklų sistema tapo uždara, neieško kelių bendradarbiauti su verslu, nejaučia atsakomybės visuomenei. Nepakankamas alternatyvių išsilavinimo formų (profesinės mokyklos ir kolegijos) populiarumo skatinimas. Reikalingos kokybiškai naujos mokymosi formos, nukreiptos į šiuolaikišką mokymąsi visą gyvenimą, o ne vien į kvalifikacijos tobulinimą. Bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir studijų turinys per menkai siejamas su Lietuvos socialine, ekonomine, politine tikrove.

Ugdymo sąvokų apibrėžimai

AšLietuvai 2012 metų Lietuvos švietimo paradigmos kontūrai.

TV laida LRT buvo parodyta 2016.12.10d 20:00-20:45. Kartojama 2016.12.12 Įrašas: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/157622

Arba čia visa laida http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/157622/kultmisijos._

T.Girdzijausko paskaita pedagogams prieš kelis metus

Reklama

3 komentarai “T.Girdzijauskas apie švietimą LRT Kultūros Kultmisijų laidoje (nuoroda ir komentaras)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s