Tomas Girdzijauskas:

Septintame dešimtmetyje daryti tyrimai parodė, kad planetoje Žemė galėtų gyventi nuo 1.3 iki 60 kvadrilijonų žmonių. Tiesa, kvadrilijonu gali būti du labai skirtingi, bet vis vien labai dideli skaičiai. Ir galėtų, jei teisingai paskirstytų resursus arba kitaip sakant – būtų geri žmonių santykiai.
Taigi apie santykius. Demografijos specialistai teigia, kad bandymas tiesiogiai pirkti tėvų norą gimdyti vaikus yra neveiksmingas sumanymas. Kodėl? Todėl, kad žmogaus atsiradimas pastatytas ant ypatingos ir itin stiprios (gal net pačios stipriausios) kūrybinės-kreatyvinės gamtos jėgos, kuri susieta su gana sudėtinga motyvacija. Šios jėgos dėka atsiranda naujas žmogus, naujas kūnas ir nauja sąmonė, faktiškai – naujas atskiras pasaulis.
Tuo tarpu, žiūrint išoriškai iš demografijos mokslo pozicijų, visas šis reikalas matosi kaip demografijos-ekonomikos paradoksas: augant BVP per capita – nuo tam tikro momento krenta gimstamumas, augant “išsilavinimui” – krenta gimstamumas. Kodėl taip yra?
Na su augančiu “išsilavinimu” gal aiškiau: daugėjant žinių – auga žmogaus egoizmas ir arba tingumas. Ir čia dar nelygu koks tas žinojimas – kokia jo kokybė, koncentracija, vertybinė pusė. Pačios teorinės žinios automatiškai neįgalina žmogaus, o stiprina norus, poreikius, tik vienos smegenų pusės darbą. Todėl tai, ką vadiname įšsilavinimu dar reikia aiškiai apsibrėžti.

Tačiau, kodėl taip yra su ekonomika? (Turėkite omeny, kad demografijos-ekonomikos paradoksas turi ir įdomią kritiką (Recent scientific criticism) http://www.worldlibrary.org/ar…/demographic-economic_paradox).

Mano manymu, taip yra todėl, kad finansinė energija nėra sąmoninga ir pati automatiškai neturi arba nenurodo tikslo kaip ją panaudoti. Palyginkime ją su automobilio kuru. Norint nuvažiuoti kur nors, reikia įpilti tam tikrą kuro kiekį: įpilsi per mažai – toli nevažiuosi, pilsi per daug – gali baigtis gaisru, skendimu, variklio užsikimšimu arba pinigų iššvaistymu. Ir kuras ir finansinė energija turi būti valdoma, dozuojama, porcijuojama. Jei šeimose per mažai pinigų – vaikai negimsta, jei pinigų per daug – vaikai negimsta. Jei valstybė moka už vaikus – tai tėvų nepadaro labiau sąmoningais arba kokybiškais ir kyla naujos problemos, pvz. pradeda didėti socialiai pasyvių žmonių masė.

Tačiau, koks yra teisingas demografijos skatinimo būdas? Kaip išsireiškė įvairūs šią temą nagrinėjantys autoriai, teisingas demografijos sprendimas yra sudėtingas kompleksas, kuris jei kalbėti paprastais žodžiais priklauso nuo visuminio-holistinio ir praktinio-realaus-veiksnaus ir sąmoningumo (kaip galutinio gebėjimo), bet ne nuo formalaus išsilavinimo. Šį gebėjimą sukurti daug sunkiau, nei duoti pingus, nei papirkinėti. Tokius gebėjimus suteikia ilgametės gerosios praktikos, bet ne trumpalaikiai greiti receptai.

Apie kvadrilijonus paminėta čia http://moluch.ru/archive/93/20536
Dar viena svarbi susijusi nuorodahttps://en.wikipedia.org/wiki/Demographic_transition

Tomas Girdzijauskas apie Lietuvos demografinę būklę:

Reklama