Kur yra atsidavimo ribos?

Kur yra atsidavimo ribos? Kaip pasakyti partneriui, kad ta riba jau pasiekta, kad jis tai suprastų?

Tomas Girdzijauskas:

  1. Pirmiausiai viskas šioje situacijoje priklauso nuo jūsų esminio partnerystės motyvo – ar partnerystės tikslas yra verslas ar šeima.
  2. Jei verslas – riba labai aiški: akis už akį, dantis už dantį. Kiek produktas vertas – tiek reikia už jį mokėti. Verslas stovi ant aiškios, savanaudiško, normalaus egoizmo motyvacijos.
  3. Jei šeima, jei TIKRA šeima – ribos nėra, nes sutuoktiniai tuokiasi visam gyvenimui ir aukojasi vienas kitam 100%. Kraštutiniu atveju net gyvybę atiduoda vienas už kitą.
  4. Jei neaukoja savęs vienas kitam tokiu absoliutaus altruizmo būdu – reiškia tai NE šeima, o verslas.
  5. Kitaip sakant, priklauso nuo to kiek jums brangus, svarbus, artimas tas žmogus. Pagalvokite, kaip tokį klausimą keltumėt tėvo, motinos arba vaikų atžvilgiu? Artimųjų atžvilgiu tokį klausimą kelti labai sudėtinga arba net neįmanoma. Pvz. jei tai būtų žmogaus kūno dalis, organas – tarkim jį gydai, o jis negyja arba gyja per lėtai?
  6. Galėtume perklausti: o jei žmona žiūri į vyrą kaip į šeimą (altruistiškai), o vyras žiūrį į moterį kaip į verslą (egoistiškai) – tai tokiu atveju ne moteris turėtų laišką rašyti, o vyras klausdamas klausimų. Net ir tokiu atveju šeima įmanoma. Daug tokių šeimų. Bet ir tokią šeimą galima laipsniškai atšildyti iki abipusio altruizmo/pasiaukojimo, tik reikia tikslių žinių ir atkaklumo.
  7. Jei turite kokių nors reikalavimų ar pageidavimų savo partneriui/sutuoktiniui, reikia naudoti klasikinius prašymo – motyvavimo -skatinimo būdus:
    1. apie juos reikia pranešti gradualiai, laipsniškai, o ne užklumpant staigiais reikalavimais
    2. kantriai
    3. sakant labai  švelniu tonu,
    4. atsižvelgiant į JO realų įgyvendinimo greitį,
    5. žinoti ar apskritai tai įmanoma daryti/įgyvendinti
    6. išsiaiškinant jo vidinę motyvaciją kažką daryti.
    7. skatinant/motyvuojant tai daryti
    8. jei su vyru – kalbėti netiesmukai
  8. Grįžtant prie kūno dalies analogijos: labai dažnai tokia situacija reikalauja pasitikrinti ir išbandyti visiškai kitokius priėjimus prie reikalo, kitokio “gydymo“ būdo, kitokio poveikio arba kitokio recepto/sprendimo, taigi nekeliant ultimatumų ir negrasinant atsiskyrimu arba santykių nutraukimu (kas būtų tik kraštutinis sprendimas).
  9. Taigi artimųjų atžvilgiu (arba savo kūno dalies atžvilgiu) atsidavimui ribos nėra ir negali būti (išskyrus mirtino pavojaus atvejus – kai gyvybės/sveikatos aukojimas tampa beprasmiu). Jei linkstama link tokio atvejo – žmonės paprastai klausimų neklausia, o veikia net neabejodami. Paprastai klausimus kelia kuomet dar yra alternatyvių sprendimų, neišnaudotų potencijų, resursų. Kaip konkrečiai daryti jūsų atveju – reikia daugiau informacijos ir privataus konsultavimo.
  10. Atsidavimo laispnis priklauso nuo aukščiausios savybės – tikėjimo laisnio. Jei stiprus tikėjimas – stiprus bus ir atsidavimas. Taigi esmė yra ne atsidavimo riboje, bet tikėjimo laipsnyje.

Rekomenduojame (iki lapkričio 7 d. už ypatingą kainą!:

Savaitgalis Jai ir Jam:

vyraimoterys

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s