Klausimas: Ar reikia partneriui atskleisti praeities nuodėmes (tarkim tai tik tam žmogui vienam žinoma nuodėmė ir dėl to gailimasi)?

T.Girdzijauskas:

Vienokias ar kitokias klaidas gyvenimo eigoje daro visi žmonės.
Klaidų reikia kiek įmanoma vengti, bet nebijoti.
Bijant klaidų žmonės patenka į stagnaciją, apskritai nustoja judėti į priekį.

Tačiau padarius klaidas, reikia bandyti  jas paversti pačiomis vertingiausiomis, svarbiausiomis ir brangiausios kainos pamokomis, kurias išmokus – padaromi didžiausi kokybiniai šuoliai.

Todėl po klaidos padarymo visų svarbiausia iškart padaryti teisingas išvadas, tartis su žinovais ir niekada nebekartoti klaidos.

Jei žmogus pamokos nepaėmė, neišsiaiškino klaidos esmės – reiškia jis klaidą, greičiausiai, vėl kartos. Ta klaida jame “kabo“, kelia įtampą, neduoda ramybės sąžinei kaip neužbaigtas, neatliktas iki galo darbas, neišsiaiškintas klausimas.

Būtent tokios nesutvarkytos ir neįsisąmonintos klaidos ir yra praeities kliūtys naujai santuokai.

Tai reiškia, kad iš vienos pusės pavojingas naujai šeimai svarbiausias nuodėmes būtina trumpai drūtai vieną kartą visam gyvenimui deklaruoti ir niekada daugiau negrįžti.

Iš kitos pusės – ta pačia proga (kiek galite) nedelsiant klaidas taisykite, tvarkykite, nes tai gali būti teisinga proga šeimai sukurti, o klaidos neištaisymas gali sukliudyti naujai santuokai.
Iš tiesų, pačio pažinčių proceso metu žmonės stipriai suaktyvėja, tobulėja, atranda savo trūkumus ir juos taiso, tokiu būdu gaudami geresnius partnerius, sukurdami stipresnes šeimas.

Tai panašiai kaip būsto tvarkymasis prieš ateinant svarbiems svečiams.

Tačiau deklaruoti reikia tik tas nuodėmes, kurios iš tikrųjų gali būti svarbios arba pavojingos, tokios kaip ydos, ligos, anksčiau buvusios skyrybos, skolos, įtempti santykiai su kokiais nors žmonėmis ir panašiai.

Jokiu būdu nereikia grįžinėti prie ankstesnių romantinių istorijų!

Praeities nuodėmes reikia pasakoti pažinčių proceso pabaigoje, po to kai jau išsiaiškinta daug dalykų, kai žinoma pozityvioji pusė, kai atsiranda tarpusavio pasitikėjimas ir kai aiškiai linkstama link rimtų santykių, kai jau laikas susitikti su abiejų pusių tėvais.

Jokiu būdu negalima pasakoti trūkumų ir nuodėmių ankstyvosiose pažinties stadijose, kol dar neaišku, ar su tuo žmogumi apskritai galimi rimtai bendrauti.

Pasakoti trūkumus reikia tik tuo atveju, jei jau jaučiate, kad tuo žmogumi galima pasitikėti.
Antraip apskritai nebūtų prasmės tęsti bendravimą ir galvoti apie santuoką.

REKOMENDUOJAME:

Ne vieną šeimą padėjusios sukurti rekomendacijos

paz

 Ištrauka iš video:

Reklama