Kokios yra lietuvių emigravimo priežastys?

Pataisyta versija 20160716

Mano apibendrinta nusistovėjusi, daug sudėtingų faktorių apimanti versija (kurią galima paaiškinti vaikams ir seneliams) tokia.

 

Paimkim supaprastintai vietoj tautos gentį  klajoklių iš, tarkim, 1000 žmonių. Gentį, kuri atsikrausto į kokią nors vietą/teritoriją keliems metams ir po to kraustosi toliau.

Beje, kraustosi ne tik gentys, bet ir ištisos didelės tautos. Tik mes ne visada tą pastebime dėl trumpo mūsų gyvenimo. Reiktų kad žmogus gyventų žymiai ilgiau – kelis šimtus metų, kad pastebėtų tokiu kraustymusis.

 
Kokia yra persikraustymo logika? Moterys yra sėslios, o vyrai ne. Moterims BŪTINAI reikia komforto, namų ir saugumo normaliam gyvenimui, šeimai, vaikų gimdymui ir auginimui. Genties sprendimus nusėsti arba keltis galų gale statistiškai lemia jaunų vaisingų, produktyvių, fertilių, gimdančių vaikus moterų poreikiai. SUBTILŪS POREIKIAI!!!
 
Vaikai ir jaunos moterys yra subtilios būtybės! Vyrai yra grubios būtybės.

Jei šie subtilūs moterų poreikiai pažeidžiami – moterų kantrybė baigiasi ir jos pradeda kraustytis.

Turiu daugybę pavydžių aplinkui, kaip būtent moterys, o ne vyrai lėmė emigravimo sprendimus. Bet tą patį sako ir mokslininkai demografai.

Kokie tie moterų subtilieji ir apskritai bendrieji šeimos poreikiai? Čia tik sąrašo pradžia:

  • Vaikai turi būti tiesiogiai vadinami, laikomi šalies ateitimi. Lietuvos atveju valstybės vizija turi būti fokusuojama į vaikų temą. Nykstančioje tautoje vaikai privalo būti šventas reikalas.
  • Visi top level valstybės vadovai privalo rodyti aiškų sėkmingos, sveikos šeimos pavyzdį. Taip daro JAV aukščiausio lygio vadovai ir JK bei kitų šalių monarchai. Vadovų pavyzdys programuoja masės žmonių pasąmonę.
  • Teritorija turi būti geopolitiškai/militariškai saugi. Šalyje turi būti pilna viešoji tvarka ir saugu gyventi. Pasaulyje yra tokių šalių ir miestų, kur tėvai nebijo, jei tamsiu paros metu vaikai grįžta iš giminių, nes ten išvis nebūna nusikalstamumo.
  • Jaunos šeimos turi gauti labai rimtą bazinį palaikymą-aprūpinimą iš valstybės arba/ir bendruomenės. Jaunos šeimos ne tik neturi mokėti mokesčių, o atvirkščiai – valstybė (visuomenė) turi mokėti tėvams už tai, kad  jie augina ir auklėja naujus piliečius – būsimus produktyvius mokesčių mokėtojus.
  • Įvairiausia pagalba, patarimai ir konsultacijos šeimoms turi būti prieinamos vienu mygtuko paspaudimu.
  • Daugiavaikių šeimų tėvai turi būti laikomi šventais žmonėmis ir rodomi visiems kaip sektinas pavyzdys (role model). Valstybės vadovai turi asmeniškai svečiuotis didžiausiose daugiavaikėse šeimose, rūpintis jomis asmeniškai ir viešai dėkoti tėvams už jų pasiaukojimą.
  • Tėvai turi gauti tiek balsavimo biuletenių (balso kvotų) kiek turi vaikų.
  • Visuomenės nuomonė turi būti formuojama, kad vaikai yra lobis ir gyvenimo, gamtos dovana.
  • Vaikų namai turi nueiti į praeitį kaip gėdinga visuomenės atgyvena. Našlaičiai turi būti išdalinami į namų ūkius kaip didelis turtas.
  • Turi būti pabrėžiama, kad vaiko auginimas yra tūkstančius  kartų arba neprilygstamai vertingesnis, nei gyvūnų auginimas namuose.
  • Šalies vyrai turi komandiškai-kolektyviai rūpintis savo žmonų ir vaikų saugumu ir gerbūviu.
  • Mokyklose turi būti teigiama atmosfera.
  • Viešasis transportas ir šaligatviai turi būti lengvai pravažiuojami vaikų vežimėliais
  • Šeimos su mažais vaikais visur turi gauti priority/prioritetą.
  • ir dar ir dar ir dar
Jeigu avys išėda žolę pievoje, jos turi eiti į naują šviežią pievą, kad išgyventų. Jei lieka vietoje be resursų – avys negali pilnavertiškai gyventi ir pradeda nykti.
Lygiai tas pat su žmonėmis.
Lietuvoje nėra pakankamų resursų ir SUBTILIOS infrastruktūros MASINIAM vaikų gimdymui ir auginimui. Taip, Lietuvoje galima gerai gyventi, galima gyventi, galima išgyventi. SUAUGUSIEMS IR VIENIŠIEMS žmonėms. Bet ne vaikams, ne šeimoms su vaikais.
 
Statistika rodo, kad Lietuvoje įmanoma gimdyti ir auginti tik 1 vaiką. Tačiau jaunos normalios moters (šeimos) instinktas ir tikslas nėra tik vieno vaiko auginimas. Tai aiškiai matosi emigrantų į JK (ir gabūt kitas šalis) šeimose – čia moterys atsipalaiduoja ir pradeda gimdyti bei auginti 2-3 kartus daugiau vaikų nei Lietuvoje.
 
Kitaip sakant, negana, kad šalyje gali gyventi ar išgyventi žmonės. Suaugę žmonės. Šalis privalo pirmiausia būti skirta vaikams ir skirta visomis prasmėmis – nuo elementariausios iki subtiliausios infrastruktūros. Nuo viršaus iki apčios. Nuo oro uostų iki vaikų darželių. Nuo viešosios erdvės (atmosferos) kokybės šalyje iki tvarkos tualetuose.
 
Šalis privalo galvoti apie ateitį ir vizijos prasme ir vaikų prasme.
Vaikai = šalies ateitis.
Šalies ateitis = vaikai.
 
Valdymo ir marketingo asai sako, kad labai aukštame lygyje super rimta veikla persiverčia į suaugusių žmonių žaidimus, paklūsta žaidybiniams dinaminiams modeliams. Kariniai, meilės, politiniai-diplomatiniai, marketingo ir apskritai gyvenimo žaidimai yra visa gyvenimo esmė. Čia atsiranda netikėtas, bet labai stiprus sąryšis su vaikais. Iš tikro asmeninis, visuomeninis bei valstybinis gyvenimas privalo būti taip organizuojamas, kad pribręstų ir pasiektų paradoksą arba transformaciją –  vaikų žaidimo lygį. Tada jis tampa tinkamu ir kokybišku. Jei gyvenimas skirtas tik rūsčių veidų gamybai – tokia visuomenė greitai baigiasi.
Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s