Optimizmas – tai mąstymo būdas, mentalinė nuostata arba gyvenimo būdas besireiškiantis tikėjimu, kad viskas baigsis geriausiu būdu.

Kitais žodžiais kalbant – tai tas pats kas nuo senų laikų vadinama Tikėjimo Galia. O tikėjimo galios pagalba yra valdoma tai kas sunkiausia žmogui valdyti – vidinis dialogas.

Vidinis dialogas gali būti pozityvus arba negatyvus. Jei žmogus turi stiprų tikėjimą/optimizmą – tai jo viduje dominuoja pozityvus vidinis dialogas.

Optimizmas yra išmokstamas/išlavinamas dalykas.

Teisingas arba tikras optimizmas nėra kažkoks naivus arba aklas “wishful thinking”. Teisingas optimizmas reikalauja tam tikrose situacijose būtinai sąmoningai įjungti kontroliuojamą pesimizmą, apgalvoti saugiklius, sukurti apsaugas blogiausiam atvejui. Galima sakyti, kad sąmoningam pesimizmui reikia skirti ne daugiau kaip 2-10% dėmesio, o sąmoningas optimizmas turi dominuot 90-98%.

Iš tikrųjų pesimizmas – tai blogis naudojamas blogu (neracionaliu) būdu. Tai blogio naudojimas ne pagal paskirtį. Pesimistai pesimizmo nekontruoliuoja, nuleidžia jį į emocinį lygį ir jame įklimpsta.

Iš tikro nedidelės dozės pesimizmo yra būtinos, bet jos turi būti kontroliuojamos, laiku įjungiamos ir laiku išjungiamos. Žmonės neatsargiai naudodami negatyvias mintis, patys pasistato sau spąstus ir patys į juos papuola. Iš esmės kalbant, optimizmo lavinimui reikia naudoti visas vidinio dialogo/minčių valdymo metodikas

– reziumavo T.Girdzijauskas vakarykštį seminarą Panevėžyje “Optimizmo galia ir esmė”

Dėkojame Panevėžiui už šiltą priėmimą ir iki pasimatymo šiame mieste rudenį!:)

Reklama