KLAUSIMAS

Jau seniai egzistuoja susidomėjimo problema mokykloje. L. Slušnys teigia, jog tai globali problema. Ar esate tyrinėjęs šią problemą? Gal įmanoma įsigyti ką nors šia tema. Esu užsibrėžusi bent jau išsiaiškinti, kaip galima sudominti mokomuoju dalyku. Gerų tarpusavio santykių su mokiniais arba nepakanka, arba kažko nemoku, kad tokie santykiai pakeltų mokinių mokymosi motyvaciją.

Jei atrasite kada nors bent minutę laiko atsakyti į mano klausimą, būsiu laiminga.


ATSAKYMAS

Pirma

Yra gerai žinoma, kad pedagoginis darbas yra bene labiausiai energetiškai sekinantis darbas iš visų (Japonijoje tai Nr1 sunkiausia profesija), todėl pedagogus oficialiai būtų galima skelbti vos ne šventais žmonėmis. Vaikai yra labiausiai energiją siurbianti, imanti  ir mažiausiai duodanti amžiaus grupė.

Antra

Motyvavimas, išjudinimas arba įkvėpimas visada ir visur yra bene svarbiausias klausimas dirbant su žmonėmis, darant jiems įtaką arba juos valdant. Norint įkvėpti kitus – pirmiau reikia įkvėpti save taip stipriai, kad kitiems maža nepasirodytų.

Įkvėpti kitus reiškia atiduoti energijos impulsą, kurį prieš tai paėmei į save. Norint didelio atidavimo reikia didelio paėmimo, daug įkvėpti į save.

Taigi reikia lygiagrečiai didinti ir egoizmą ir altruizmą iki tokio laipsnio, kuris atitinka krūvį, t.y. motyvuojamų mokinių skaičių, jų lygį arba “talpą“, laiką kiek dėmesio jiems skiriama.

Iš kitos pusės sveikata ir kitos riboančios aplinybės natūraliai neleis pimti daugiau mokinių, nei pedagogo energetika (sveikata, jėgos) gali “pavežti“. T.y. pedagogas turi “pasimatuoti“ krūvį, mokinių skaičių teik kiek turi jėgų, o auginti krūvi tada, kai auga motyvacija, kai atsiranda jėgas teikiantys šaltiniai.

Trečia

Geri ir blogi santykiai matuojami tik vienu būdu – energijos perdavimu. Gerumas žmonių atžvilgiu yra energijos jiems davimas: maitinimas kūnišku maistu, žiniomis, dėmesiu, pinigais, palaikymu, pritarimu ir t.t. Blogumas yra energijos nedavimas arba net atėmimas: abejingumas, baudimas, įžeidimas ir kt.
Be to, gerumas ir blogumas, davimas ir ėmimas gali turėti laipsnius: būti mažas arba didelis.
Tai reiškia, kad norint sudominti mokinius reikia jiems ne šiaip duoti, ne šiaip abstrakčiai palaikyti gerus santykius, bet reikalinga:
  • aukšta davimo kokybė
  • ir didelė davimo kiekybė

Kokybė

Kitaip sakant – vaikams reikia dar ir dar ir dar gilesnių atsakymų ir net užbėgant jiems už akių jų žingeidume bent milimetru į priekį. Jiems reikia labai aukštos kokybinės prabos žinių. Kai kalbame apie žinių kokybę – čia veikia tik mentalinė-dvasinė jėga/galia, t.y. galva-smegenys ir 4 pojūčiai.

Kiekybė

Ir prie viso to dar būtina atidavimo kiekybė atitinkanti mokinių skaičių ir laiką kiek jie mokomi. Ši sritis jau yra emocinės, psichinės energijos sfera (plaučiai-širdis), kurioje pedagogai perpumpuoja (plaučiai ir širdis yra pompos tiesiogine prasme) daugiausiai jėgų ir išsekina save labiausiai bei greičiausiai.

Ketvirta

BET čia yra gili ir sena paslaptis – mentalinė-dvasinė energija greičiausiai ir stipriausiai užmaitina žmogaus energetiką ir jei žmogus žino ir naudoja teisingus kokybiškus šaltinius – jis energijos gali semtis labai daug, labai kokybiškos, o gal net neribotai. Čia ribą užduoda fizinio kūno fizinis maitinimas ir mechaniniai pajėgumai ir – kiek valandų pedagogas gali ištovėti ant kojų arba kilometrų nueiti per parą. Kiek pilnavertiškas mikroelementų ir kraujui būtinųjų statybinių organizmo medžiagų spektras ir panašiai.
Visas tas pajėgumas motyvuoti mokinius kokybiškai ir kiekybiškai įmanomas tik vienu atveju – jeigu pedagogas prieš tai nepaliaujamai motyvuoja pats save, (t.y. nepaliaujamai pakrauna pats save ir dvasiškai) o taip pat ir fiziškai..
_____
TURI KLAUSIMĄ? PARAŠYK Į info@girdzijauskas.com
http---www.pixteller.com-pdata-t-l-320306
Reklama