Seminarų klausytojų dažniausiai užduodamas pykčio valdymo temos klausimas: sulaikyti ar išleisti pyktį?

Tomas Girdzijauskas atsako:
Nekartą minėjau, kad dėl pykčio “sulaikymo arba išleidimo“ ginčijasi 2 priešingos stovyklos.

Tuo tarpu aš nematau dėl ką čia ginčytis. Yra aiškūs argumentai, po kurių galima statyti didelį tašką ir prie klausimo daugiau nebegįžti.

Pyktis yra labai pavojingas emocinis ginklas, kurį reikia ne “išleisti“, bet naudoti labai atsakingai gynybos tikslais ekstra atvejais ir visą kitą laiką laikyti jį po septyniais užraktais.

Tūkstančius metų išminties tradicijos moko, kad pykčio negalima paleisti/išleisti ir visų pirma jo nekurti!, neauginti!, nekaupti!, neskatinti!, neprovokuoti! Apskritai neturėti reikalų su piktais žmonėmis, nekiurksoti negatyvioje, agresyvioje aplinkoje, o skubiai ją palikti.

Tuo tarpu dabartiniais laikais yra žmonių tvirtinančių, kad pyktį reikia išleisti.

Taip, tai nėra lengvai atsakomas klausimas.

Pamąstykime giliau: kokia pykčio esmė ir paskirtis?

Pyktis yra ne šiaip “Laisvalaikio Leidimo Priemonė“ ar pokalbiai prie kavutės, bet labai (ar net maksimaliai) intensyvi, negatyviai įkrauta emocinė energija, kuri dažniausiai naudojama kaip gynybinė ar puolamoji priemonė, t.y. kaip ginklas. Pyktis yra emocinis, psichinis, psichologinis ginklas. Ir labai rimtas ginklas, nes tam tikrais atvejais gali asmenį nuvesti iki mirties.

O ginklą reikia naudoti pagal paskirtį.

Jei kas nors įsigijo ginklą, laiko jį namuose, prikaupė šovinių – ar tai reiškia, kad šovinius būtina “išleisti“ kai jų susikaupė daug? Ne! Reiškia, kad šovinius reikia naudoti tik mirtino pavojaus atveju ginant save ir savo artimuosius. Ir jei ginklas naudojamas neadekvačiai, jei vietoj gynybos naudojamas nekaltų žmonių naikinimui – žmogus yra pilnai atsakingas už tai.

Ar kai žmonės prigamina atominių bombų ir jų susikaupia milžiniškas arsenalas (pasaulyje yra 15000 atominių bombų) galintis DAUG KARTŲ sunaikinti visą gyvybę planetoje – reiškia, kad jas visas būtina susprogdinti?

Pagal senųjų tradicinių pykčio teorijų logiką, pyktį reikia laikyti,saugoti ir kontroliuoti lygiai taip pat kaip ypatingai pavojingą cheminį arba atominį ginklą – po daugybe sluoksnių, apsaugos lygių, spynų, saugiklių – kad šis ginklas niekada neišsprūstų netyčia. Šie ginklai kuriami kaip agresoriaus sulaikymo, sustabdymo priemonė – jei agresorius žino, kad pas ką nors yra labai galingi ginklai – jam praeina noras pulti.

Jei jau gaminate pykčio energiją – tai mokėkite ir saugoti.

Jei nenorite pykčio energijos saugoti – TAI NEGAMINKITE JOS SAVYJE!!!!

Žmogus pats atsako už tai, kad leidžia savo mintims plėstis negatyviąja kryptimi ir, būtent tai gamina ir didina pyktį, kurį po kurio laiko darosi sunku “išlaikyti“ savyje.

Iš tikro, lygiai taip pat kaip mes jį gaminame- lygiai taip galima ir sustabdyti.

Lygiai taip ir automobilyje – yra gazas ir stabdis. Kai reikia mes gazuojame, kai reikia – stabdome. Dauguma avarijų įvyksta dėl per didelių greičių. Lygiai tas pats su pykčiu – konfliktai įvyksta todėl, kad žmogus laiku nestabdo savęs, ir leidžia sau per daug “gazuoti“ emocijų prasme.

Pyktis gali būti skirtingo intensyvumo laipsnio – lygiai taip kaip automobilio važiavimo greitis. Kuo daugiau spaudžiame akceleratorių – tuo didesnis greitis ir kai atleidžiame – greitis krenta, o jei spaudžiame stabdį – greitis krenta staigiai.

Pykčio laikymas yra tas pats kas greičio laikymas.

  1. Žmogus gali pyktelti ir nurimti visam laikui.
  2. Gali pykti ilgai ir labai kankintis, o vėliau gali paaiškėti, kad pats buvo kaltas, nes pykti nebuvo dėl ko. Pasikeitus motyvui pyktis išgaruoja
  3. Ir gali pykti atvira forma, lieti įtūžį, draskytis ir muštis.

Tai skirtingi energijos intensyvumai, kuriuos mes ir tik mes patys sukuriame, skatiname ir palaikome. Kas liepia mums to greičio laikytis, jei ne mes patys? Jei laikysime automobilio greitį 5km per valandą – avariją padaryti beveik neįmanoma. O jei ilgai laikysime greitį 250km per valandą ir nestabdysime – aišku, kad baigsis nelaime.

Žmogus pats pilnai atsako ne tik už savo veiksmus bei išorines reakcijas, bet atsako ir už vidinius motyvus, kurie skatina arba stabdo emocines įtampas, emocijų intensyvumą jo viduje.

Daugybė pavyzdžių rodo, kad žmogus gali žaibiškai sustabdyti pyktį, jei susiduria su neįveikiama jėga ir tą pačią sekundę gali pradėti veidmainiškai meilikauti ir atsiprašinėti lyg niekur nieko nebuvo. Įsivaizduokite situaciją besipykstančių žmonių skrendančių lėktuve ir kaip keičiasi jų emocijos, jei kyla pavojus lėktuvui nukristi.

Taigi, žmogus pyktį išleisti turi tik ypatingais gynybiniais atvejais, proporcingai ir adekvačiai, o ne šiaip tada, kai jam “prisikaupė“. Maža to – žmogaus ir jo emocijos nėra mechaninė sistema, garo katilas ar spyruoklė. Žmogus yra supersudėtinga sistema, kuri disponuoja materialiomis, emocinėmis ir dvasinėmis galiomis, kurių suvaldymas yra jo pareiga.

Jei žmogus moka sulaikyti pykčio energiją – reiškia jis mokės ir panaudoti esant reikalui.

Iš pokalbio

Aušra Jesiškienė:Emocijų valdyti neįmanoma. Valios pastangomis ir turint pakankamai žinių galima keisti – kontroliuoti emocijų amplitudę. Bet galima keisti pasaulėžiūrą, tada nenorimos emocijos nebekankins. Na aš čia labai glaustai. Maksimas Volodinas duoda išsamiai. Tikiuosi ir gerbiamo Tomo paskaitą išgirsti, nes ši tema man labai įdomi.

Tomas Jonas Girdzijauskas: Kad ĮMANOMA valdyti emocijas pirmiausia įrodo pats aktorių, filmų ir teatro egzistavimas, o po to begalybė gyvenimo situacijų.

Emocijas galima ir sąmoningai sukelti ir sąmoningai sustabdyti. Aktoriai iš to uždirba duoną. O mes įjungiame ir išjungiame emocijas pvz įjungdami ir išjungdami TV ekranus.

Ryškiai emocijų valdymą parodo atvejai, kai emocijų apimtas žmogus susiduria su nuo jo nepriklausančia NEĮVEIKIAMA JĖGA, force majeure – jo emocijos keičiasi per sekundę. Žiūrėkite filme “Paveldėtoja“ http://www.imdb.com/title/tt0041452/ sceną kuomet antagonistas sužino, kad protagonistė paveldės daug mažiau pinigų nei jis tikėjosi – jo meilumas/jausimingumas atšala per sekundes.

Taip pat skaitykite: T.Girdzijauskas. Pyktis trumpina gyvenimą

Reklama