Visame pasaulyje 80-90 procentų atleidimo iš darbo priežasčių yra asmenybės problemos: nesugebėjimas bendrauti, valios, darbštumo, dėmesingumo stoka, ir tik maža dalis – nekompetencija, neprofesionalumas. Tyrimai rodo, kad iš visų talentų (muzikinių, matematinių, vizualinių, verbalinių-lingvistinių etc.) paklausiausias ir brangiausiai mokamas – bendravimo talentas.

“Daugybė žmonių baigę mokslus dirba visiškai kitose srityse nei studijavo. Jaunuolis gali dirbti batsiuviu, o po 10 metų universitete dėstyti odos apdirbimą ar dizainą, dar po 10 metų tapti įmonės savininku, domėtis sveika gyvensena ir galiausiai parašyti knygą apie charakterio lavinimą, – sako lektorius Tomas Girdzijauskas. –  Jam visa tai turės labai aiškų ryšį ir prasmę, nes viso gyvenimo kelio kryptį žmogui brėžia jo vertybės ir pašaukimas.”

Pasak T. Girdzijausko, jei žmogus po rimtų paieškų (o tai gali atsitikti ir 40 metų ar vėliau) atranda savo gyvenimo kelią, visose gyvenimo srityse jį ima lydėti seniai svajota sėkmė.

Kas svarbiausia renkantis profesiją

Garsus austrų poetas Rainer Maria Rilkė laiške jaunam rašytojui-poetui rašo: “Jūs dairotės išorėn, o dabar to Jums visų pirmiausia nevalia daryti. Niekas negali Jums patarti ir padėti, niekas. Yra tiktai vienas būdas. Eikite į save. Ištirkite priežastį, verčiančią Jus rašyti; ištirkite, ar ji, suleidusi savo šaknis giliausioje Jūsų širdies vietoje, prisipažinkite pats sau, ar mirtumėte, jeigu Jums būtų neleidžiama rašyti. Tatai visų pirmiausia: paklauskite pats save tyliausią savo nakties valandą – ar privalau rašyti? Kaskitės į save, iki rasite gilų atsakymą. Ir jeigu jis būtų teigiamas, jeigu galėtumėte atsiliepti į šitą rimtą klausimą tvirtu ir paprastu “Privalau”, tai kurkite savo gyvenimą vadovaudamiesi šia būtinybe.”

Šiuo patarimu lektorius T. Girdzijauskas siūlo vadovautis tiems, kurie šių dienų Lietuvoje renkasi profesiją, ieško darbo, nori keisti profesiją ar imtis ko nors naujo.

top2016

Kaip yra kitur?

Įvairiose šalyse gyvenimo kelio pasirinkimo praktika yra skirtinga. Kai kur po mokyklos (ar po studijų) priimta daryti metų pertrauką, vadinamą “gap year” (atotrūkio metai): neskubėti, nestoti, o turėti atostogas, suderintas su norimos srities darbu, pasitikrinti, ar iš tiesų ta profesija tau tinka ir patinka. “Galima tuos metus ir keliauti, plėsti akiratį”, – pataria T. Girdzijauskas.

“Gap year” modelį diegia Anglija, Olandija, Danija, Australija,Izraelis, JAV.Šveicarijoje vienerius metus po mokyklos praktikuojamas savanoriškas darbas.

Izraelyje moksleiviai, baigę mokyklą, privalo eiti į armiją, kurioje užgrūdinamas charakteris. Išėję iš mokyklos, anot T. Girdzijausko, jaunuoliai būna per daug geros nuomonės apie save, užsispyrę ir individualistai. Armijoje juos per porą savaičių pastato į savo vietas – įtraukia į labai stiprius komandinius veiksmus, kuriuose jie privalo taikytis ir derintis vieni prie kitų, klausyti vieni kitų ir suprasti, kad individualizmas yra yda, ir tik stiprus komandinis tarpusavio pasitikėjimas leidžia pasiekti labai didelių tikslų.

Viena vertus, armijoje vyrauja labai griežta tvarka ir disciplina, kita vertus, jaunuoliams suteikiama beribė laisvė studijuoti bet kurią karybos sritį. Todėl, anot T. Girdzijausko, Izraelio armijos kariai yra universalūs, labai išradingi, giliai domisi ir išmano savo sritį ir į gyvenimą išeina su labai stipriu charakteriu.

Aptašyti savo charakterį

Sunkus žmogaus charakteris, anot lektoriaus, – tai jo tobulėjimo ir sėkmės inkaras bet kurioje srityje.

Anot T. Girdzijausko, egzistuoja komandinių vaidmenų suderinimo dėsnis: jei nori uždirbti daugiau pinigų ir pasiekti didesnių rezultatų, turi išmokti derintis prie kitų, o tai reiškia, kad turi apgludinti, aptašyti savo charakterį. Prisiderinti – reiškia tam tikrais atvejais sąmoningai ir išmintingai nusileisti kitiems, daryti žingsnį atgal dėl dešimties žingsnių į priekį, o to žmonės daryti nemėgsta dėl užsispyrimo.

Tyrimai rodo, kad iš visų talentų (muzikinių, matematinių, vizualinių, verbalinių-lingvistinių ir kitų) labiausiai reikalingas ir brangiausiai mokamas talentas yra efektyvus bendravimas su žmonėmis.

Naudingi patarimai jaunuoliui

Rinkdamiesi profesiją jaunuoliai dažnai patiria socialinį spaudimą, jų pasirinkimą lemia kitų nuomonės ir įtaka. Kaip sužinoti tikrąją savo gyvenimo paskirtį?

1. Dėmesingai išklausykite tėvų nuomonę ir gerbkite ją. Geri santykiai su tėvais paspartina progresą.

2. Sistemingai klauskite, ką kiti mano apie jūsų talentus. Galite sužinoti tai, ko pats apie save nežinojote.

3. Įsiklausykite į save. Galutinį sprendimą priimkite pats.

Apie malonų mokymąsi

Kaip tobulai išmokti užsienio kalbą per 30 dienų, kaip pamėgti nuobodžią discipliną, kaip lavinti atmintį ir kas yra atminties žudikai? T. Girdzijauskas tvirtina, kad visas žinių spynas galima atrakinti parinkus tinkamą raktą. Lektorius apibendrino įvairių laikų pasaulio patirtį apie aktyvaus mokymosi paslaptis, greitojo mokymosi metodus ir juos susistemino į pagrindinius kelis dėsnius.

Mokinys ir mokytojas

Anot pokalbininko, vaikui arba jaunuoliui labai svarbu sutikti bent vieną entuziastingą mokytoją, kuris jį labai stipriai sudomintų: “Kaip žvakė užsidega nuo žvakės, taip žmogus nuo žmogaus gali užsidegti entuziazmu ir įgauti troškimą mokytis”.

Santykiai tarp mokytojo ir mokinio turi būti etiški. Mat žmonių santykių kokybė lemia žinių perdavimo kokybę. Jei tarp žmonių yra teisingas santykis, galima labai greitai išmokyti labai sunkių mokslų, ir atvirkščiai.

“Rytuose tėvai, atiduodami savo atžalą mokytojui, domisi, kokios yra pastarojo asmeninės savybės, gyvenimo ritmas, įsitikinimai, net ką šis valgo, ar turi žalingų įpročių ir kokiomis ligomis serga. Mokytojas perteikia mokiniui ne tik žinias, bet ir savybes, o savybės yra svarbiau negu žinios”, – teigia T. Girdzijauskas.

Sportas ir gera nuotaika

Pasak T. Girdzijausko, yra dar viena gudrybė, kurią žino profesionalai: būtina sąlyga produktyviai įsiminti žinias yra fizinis aktyvumas, sportas.

Fizinis krūvis užkuria visavertę smegenų kraujotaką, o tada smegenys pasidaro imlios informacijai, nes kyla vadinamasis “pojūčių bado” efektas – fiziškai pajudėjusiam žmogui labai norisi informacijos.

“Jei smegenys neaprūpintos krauju, žmogus mokysis per prievartą ir nieko neišmoks, tačiau pasportavus ir pailsėjus galima mokytis septynmyliais žingsniais”, – tvirtina pašnekovas.

Dar viena sąlyga – gera nuotaika. Jei žmogus piktas, nepatenkintas ar susinervinęs, jo nervų sistema tarsi užsiblokuoja, pavyzdžiui, susiaurėja regos optinis skaitymo laukas. Todėl patariama pradėti mokytis pačios geriausios nuotaikos ir neprievartauti savęs.

“Prievarta mokymąsi paverčia kančia ir griauna žmogaus pasitikėjimą savimi”, – sako T. Girdzijauskas.

Dar viena taisyklė – labai svarbu rasti dalyko (ar profesijos) stuburą. Kuo greičiau tai perpranti, tuo greičiau ateina azartas ir noras tą dalyką pažinti maksimaliai.

Labai svarbu mokymosi procese yra dalytis žiniomis: yra žinoma, kad kalbėdamas žmogus pats dar daugiau pradeda suprasti.

Užsienio kalba – per mėnulio ciklą

T. Girdzijauskas tikina, kad puikiai išmokti užsienio kalbą galima per 30 dienų, arba per vieną mėnulio ciklą. Tačiau tą mėnesį reikia skirti tik mokslui ir šturmuoti temą iš visų jėgų, tarsi prieš svarbius egzaminus.

Visas mokymosi sunkumas, pasakoja lektorius, yra kelios pirmos paros arba pirma savaitė (tuo metu turi padėti mokytojas), o tada įvyksta antrojo kvėpavimo efektas, ir prasideda malonumas. Žmogaus užduotis, anot T. Girdzijausko, kuo greičiau pereiti į antrąjį kvėpavimą, kad apimtų azartas, o jau tada tereikia tik nedidelės išorinės pagalbos, kad jis per likusias tris savaites apdorotų likusią informacijos masę.

T. Girdzijauskas sakė šį metodą išbandęs pats. Tiesa, ne visada norimo rezultato pasiekti pavykdavo per mėnesį, tačiau tikrai daug kartų greičiau negu einant standartiniu keliu.

Bene garsiausias, beveik legendinis, yra Lozanovo metodas, kuris geriausiai tinka, studijuojant užsienio kalbas.

“Surinkta komanda įtraukiama į žaidimą (pavyzdžiui, kelias dienas duodama žaisti vaikiškais žaislais). Žaidėjai neiškart supranta, kas vyksta ir kodėl jie turi žaisti, tačiau netrukus dalyvius užvaldo azartas. Po kelių dienų nuo žaidimo atsitraukę komandos nariai bendraudami staiga suvokia, kad visi kalba kažkokia nauja kalba (pavyzdžiui, portugalų), kurios nė vienas iki tol nemokėjo ir net nesuprato, kad žaidimo metu buvo mokomi šios kalbos pagrindų”, – taip trumpai sugestopedijos metodą nupasakoja T. Girdzijauskas. Visa paslaptis slypi žaidime, kuris sukonstruotas taip, kad sukeltų emocijas, o aukščiausio aktyvumo fazėje susakoma pati sunkiausia disciplinos dalis (pavyzdžiui, ant žaislų uždėti pavadinimai iš tiesų yra sunkiausių žodžių šaknys). Tad žaidimo dalyviams trūksta tik jungiamojo elemento, ir mozaika susidėlioja.

Kas žudo mūsų atmintį

“Nuostabu, kad bet kuris žmogus, lavindamas atmintį, gali pasiekti neįtikimų rezultatų. Mes visi turime absoliučią atmintį, tik svarbu mokėti iš jos tą informaciją išsitraukti”, – sako T. Girdzijauskas.

Labai svarbu atmintį ne tik lavinti, bet ir tausoti, saugoti ją nuo atminties žudikų. Didžiausi atminties žudikai, pasak T. Girdzijausko, yra rūgštynančios organizmą medžiagos: nikotininė rūgštis (tabakas), narkotinės medžiagos, alkoholis, taip pat actas ir visi cheminiai priedai, dedami į maistą.

“Šitie žudikai ir mokymasis – nesuderinami. Alkoholis, nikotinas ir narkotikai – savo tautos intelekto naikinimo priemonės. Todėl reikia kuo skubiau keisti savo gyvenimo būdą”, – įspėja T. Girdzijauskas.

Lektorius pateikia ir kelis ekstremalius atminties stiprinimo metodus. Popieriaus lape ar kompiuteryje siūloma surašyti nuo šios dienos iki gimimo dešimt svarbiausių gyvenimo įvykių. Po to tarpuose įrašyti vėl po dešimt smulkesnių įvykių, ir taip toliau. Galiausiai, kai sudaroma tam tikra prisiminimų matrica, žmogus gali prisiminti bet ką (su detalėmis ir niuansais), mat visi prisiminimai susiję.

Jei norima ką nors išmokti ar prisiminti visam gyvenimui, galima pasinaudoti kylančių bangų metodu. Jo esmė – išklausytą paskaitą ar temą reikia pasikartoti po paros, po mėnesio ir po metų. Užtenka tokių trijų pakartojimų ilgėjančiais intervalais, ir informacija išlieka visam laikui.

“Pasigilinus paaiškėja, kad mokymosi procesas gali virsti stebuklu, vienu iš didžiausių malonumų gyvenime. Tai tinka visiems, ir tai susiję su visomis gyvenimo sritimis”, – sako T. Girdzijauskas.

Anot lektoriaus, jei žmogus žinos principą, kaip studijuojant pajusti malonumą, jis mokysis greičiau ir įsimins daug daugiau informacijos. Bendras raktas tinka visiems, tačiau kiekvienas turi susirasti sau priimtiniausią mokymosi stilių, būdą ar priemones.

“Pavyzdžiui, teisės disciplina visą gyvenimą buvo man neįdomi ir nesuprantama sritis, kol į ją pasižiūrėjau man įdomiu kampu – per teologinę liniją. Ir staiga atradau pačią šio mokslo esmę”, – T. Girdzijauskas pateikia savo asmeninį studijų pavyzdį.

Anot pašnekovo, pasigilinus į biblinį moralinį Įstatymą, kuris yra amžinas, tampa įdomu analizuoti, kaip moralinio įstatymo arba vietinės papročių teisės pagrindu yra konstruojama įvairių valstybių įstatymų leidyba, lyginti, kaip sutampa arba nesutampa vietiniai įstatymai ir universali moralė.

“Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Braunas kelia lygiai tą patį klausimą apie viso pasaulio valstybių vietinių paprotinių teisių konfliktus globalioje arenoje ir kviečia kurti Pasaulinį moralės kodeksą”, – sako T. Girdzijauskas.

Pavyzdžiui, moksleivis studijuoja matematiką, kurios nekenčia. Kokį raktą pritaikyti? Gal jis mėgsta istoriją? Tada jam reikia studijuoti matematikos istoriją ir prie tos disciplinos prieiti kitu kampu.

T. Girdzijauskui teko stebėti amerikiečių matematiko paskaitą humanitarams. Dėstytojas suskaičiavo žmones ir pasiūlė lažintis, kad auditorijoje bus bent du gimę tą pačią dieną. Po to paprašė visus iš eilės stotis ir sakyti savo gimimo datas. Visi nuščiuvo, nes greitai buvo atrasti du žmonės, gimę tą pačią dieną, ir taip prasidėjo paskaita apie matematinę statistiką. Ji parodė humanitarams, kad ir matematika gali būti tikras malonumas.

“Kiekviena mokslo disciplina – bendros gyvenimo ir gamtos sistemos, kurioje visi reiškiniai susipynę, dalis. Todėl į kiekvieną dalyką galima patekti savo mėgstamu tiltu,” – sako T. Girdzijauskas.

2010 m. http://www.ve.lt straipsnis http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/psichologija/naudingi-patarimai-tiems-kurie-renkasi-arba-keicia-profesija/

10 seminarų rinkinys

Advertisements