Kas labiau apsimoka motinai – dirbti ir vaikus atiduoti auklei ar būti su vaikais namuose?

Nuo seniausių laikų buvo aišku, kad vaikų auklėjimu turi užsiimti tik tėvas ir motina ir niekas daugiau.

Pirmiausia tai liečia vaikus pačiu svarbiausiu jų auklėjimo periodu – iki maždaug 3-5 metų. Vėliau – atskiras klausimas.

Jei vaiką auklėja svetimi žmonės – vaiko ryšys su tėvais bus silpnas ir todėl kai prasidės rimtos santykių problemos paauglystėje – nereiktų skųstis, o prisiminti, kas auklėjo vaiką, kiek gryno savo laiko tėvai jam skyrė.

Jei norite stipraus ryšio su vaiku visą gyvenimą, jei norite, kad rūpintųsi jumis senatvėje, kad vaikas iš tikrųjų būtų jūsų vaikas – auginkite ir auklėkite tik patys. Kiekvienas svetimas žmogus (ir net artimas, bet ne gimdytojai) vaiką auklės KITAIP, formuos SAVAIP, TOLINS jį nuo tų principų, reikalavimų, rėmų ir vertybių kurių reikia tėvams. Tolins vaiką nuo tėvų ir riš prie savęs neišvengiamai ir be jokių specialių kėslų ar pastangų – tai vyks tiesiog savaime. Su kuo žmogus daug bendrauja – su tuo jis susisieja savybėmis. Neveltui pasakyta: devynios auklės ir vaikas be galvos.

Įsivaizdavimas, kad motinos darbas už namų ribų atneš daugiau naudos namams ir šeimai yra klaidingas. Tai buvo industrinės epochos sumanymas išnaudoti ne tik vyrus, bet dar ir moteris. Visa tai galų gale vaikams, šeimai, namams skaudžiai atsiliepia kitu lazdos galu.

Kaip rodo nauji skaičiavimai bei tyrimai Londone – vis daugiau tėvų pradeda tai suprasti. Vien tik iš ekonominės bei psichologinio streso pusės darosi aišku, kad vaikų atidavimas svetimam žmogui ir važinėjimas pirmyn atgal į darbą yra nelogiškas sprendimas.

http://www.standard.co.uk/news/uk/work-doesnt-pay-for-londons-new-parents-as-childcare-and-travel-costs-soar-9225809.html

Tėvas turi dirbti, o motina turi užsiimti vaikais. Net jei tėvo alga atrodo maža – vis vien labiau apsimoka motinai likti su vaikais. Reikia ieškoti kitų sprendimų – didinti šeimos saviorganizaciją, discipliną, dirbti namuose, keisti gyvenimo būdą, mažinti poreikius, downshift  – ištrūkti iš žiurkių lenktyvių, iš materialaus gerbuvio paranojiško siekimo… ir t.t.

Downshifting is a social behavior or trend in which individuals live simpler lives to escape from the rat race of obsessive materialism and to reduce the “stress, overtime, and psychological expense that may accompany it”.[1] It emphasizes finding an improved balance between leisure and work[2] and focusing life goals on personal fulfillment and relationship building instead of the all-consuming pursuit of economic success


Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s