Sergančių tėvų, senų karšinimas/slaugymas/finansinis rėmimas.Kaip koreliuoja su vaiku šeima?Priimti gyventi kartu ar išskirti pinigų slaugai ir išlaikymui kartkartėmis lankant? Kaip pasielgti ,,neįdarbinant” žmonos mano tėvų slauge ar kaip rast pakantumo žentui kasdien matyt senstančią uošvę?

Tai sudėtingas klausimas turintis įvairiausių niuansų ir geriau nagrinėti konkretų atvejį su jo detalėmis.

Tačiau jei imti abstraktų bendrinį lietuvišką variantą, manau, kad taikytina tokia logika:

  1. Jei mylite savo žmoną – ją laikykite per fizinį atstumą nuo anytos. Kuo toliau  – tuo geriau. 300-1000 km. – pats tas 🙂
  2. Sutuoktinis turi būti besąlygiškai prioritetas Nr1, jūsų vaikai turi būti prioritetas Nr2
  3. Apskritai rūpintis tėvais ir ypač – senatvėje yra būtina. Tai vaikų pareiga, tačiau ji turi būti jų pačių išgalių ribose.
  4. Nors meilumui ir rūpestingumui pinigai neturi būti kliūtis, tačiau darant finansinius sprendimus būtina atsižvelgti į skaudžią realiją –  mes, lietuviai, gyvename (arba kilę iš) regione, kuriame buvo sunaikinta vidurinė visuomenės klasė, taigi dauguma lietuvių yra vargšai gyvenantys žemiau skurdo ribos.
  5. Didelėse tradicinėse šeimose gyvendavo kartu 3-4 kartos ir tai buvo laimė ir malonumas. Jei situacija verčia grįžti prie šio (realiai – teisingo) modelio ir norite karšinti senus tėvus – geriau kelkitės į sodybą. Tai bus priimtiniau ir žmonai ir senimui.
  6. Kiek teko girdėti, tėvų karšinimas yra labiau dukros reikalas, be to taip išvengiama marčios-anytos sindromo. Kadangi moterys ilgiau gyvena nei vyrai – tai irgi faktorius.
  7. Kadangi šiuolaikinės šeimos yra mažavaikės (tai priekaištas! tai – liga) tai ir tėvų karšinimas tampa problema.
  8. Ketinant imti tėvus karšinimui būtinai reiktų gauti aiškų nedviprasmišką sutuoktinio sutikimą ir pasiryžimą aukotis dėl senolių.
  9. Norint daryti sprendimą ar tėvus karšinti namie ar senelių namuose manau, kad sprendimas galėtų būti toks:
    1. jei santykiai su tėvais geri – juos imti su savimi vienareikšmiškai.
    2. Jei tėvai yra sunkaus charakterio, nesugyvenami, jei jie kalba jus arba jūsų sutuoktinį skaudinančius žodžius – tada manau jų tikrai nereiktų imti su savimi. Tokiu atveju galimas
      1. kompromisinis sprendimas – du būstai netoli vienas nuo kito arba gretimos sodybos – vienoje gyvena jūsų šeima, kitoje – seni tėvai.
      2. Slaugytojų samdymas irgi geras sprendimas.
      3. Blogiausiu atveju – senelių namai.
  10. Tačiau apskritai kalbant tėvai – šventas reikalas.
Reklama