KLAUSIMAS: Kiek, jūsų manymu, standartinė šiandieninė šeima su standartinėmis pajamomis ir paskoliniu būstu gali/turi/privalo turėti vaikų? 2? Daugiau? Ar vaikų gimdymas,,kiek dievas davė”ne proto stygiaus požymis?Internete juokaujama: kvailas vyras+kvaila moteris lygu daugiavaikė šeima.

20140327 Pataisyta-papildyta versija. Šis pranešimas paprastai prieinamas tik prenumeratoriams. Laikinai prieinamas nemokamai, vėlesni patobulinimai bus prieinami tik prenumeratoriams.

ATSAKYMAS: Ačiū už puikų, įdomų ir sudėtinga klausimą! Šiuo klausimu galima parašyti seriją daktarinių disertacijų.

  1. Trumpai: Daugybė civilizacijų patyrė kolapsą dėl vaikų gimstamumo kritimo.
  2. Noras gimdyti vaikus yra išminties požymis, o nenoras turėti vaikų yra (žargonu kalbant) – išpindėjimas, t.y komforto ir gerbūvio PERTEKLIUS, arba iš to rašto išėjimas iš krašto. Tą aiškiai rodo Romos imperijos išnykimas ir tragedija kurią aprašo Polibijus. Tas pats likimas dabar ištinka Vakarų civilizaciją, baltąją rasę ir naivūs žmonės plaukia su šią galera pasiduodami bendrai masei ir madai visiškai nsturėdami savo proto, savo nuomonės, visiškai neįsigilinę į klausimo esmę. Na aišku tai jau jų reikalas.
  3. Apie protą. Žmogaus sąmonė ir smegenys (mind-brain) susideda iš 2 poliarinių dalių (atitinkamai kairės ir dešinės smegenų pusių). Protas (minėjote proto stygių) specialistų tapatinamas su gebėjimu paskaičiuoti, logika, linijiniu racionalumu ir iš esmės stovi ant tingumo bei komforto zonos tikslų – tačiau tai tik 50% žmogaus sąmonės. Kita pusė (50%) yra kreatyvumas/kūrybiškumas, intuicija, išmintis ir dar daug daugiau, ką sunku net nupasakoti žodžiais. Dešinė pusė ir dešinė funkcija yra hierachiškai aukštesnė už kairę, tačiau pradiniame žmogaus gyvenimo etape yra neišvystyta, silpnai veikianti, work in progress. Realiai būtent sąmonės dešiniosios pusės vystymas yra žmogaus didysis gyvenimo darbas (opus magnum). Svarbu: protas (kairioji loginė pusė) yra egoistinis, savanaudiškas susirūpinimas savimi, o išmintis (dešinioji pusė) yra altruistinė, rūpinasi kitais žmonėmis. Jos turi būti balanse – būtent tai daro žmogų laimingą. Žmogus nenori vaikų turėti tuomet, kai jame stipriai dominuoja egoizmas, t.y. kairioji sąmonės pusė, t.y. kai žmogus jau nesveikai, pernelyg racionalus, kitaip sakant iš to rašto išėjęs iš krašto. Kaip sako Dalai lama (perfrazuoju) – mes vis labiau informuoti, bet turime vis mažiau sveiko proto. Kitaip sakant – informuotas žmogus su sitipriai išvystyta kairiąja sąmonės puse ir silpna išmintimi (dešiniąja puse) – tai išbalansuota, nepusiausviri, neharmoninga ir realiai – nelaiminga asmenybė, pernelyg susitelkusi į save, tiksliau savo kūną (kūnas yra indas, o koks indas turi prasmę be turinio, užpildymo?).  Tuo tarpu būdamas pusiausvyroje t.y. pilnoje sąmonėje žmogus nori bendrauti su kitomis būtybėmis ir nori kurti naujas gyvas būtybes, kartu nepamiršdamas pasirūpinti ir savimi. Pilnai pripildytas žmogus yra turintis aktyvią ir kairiąją pusę (protą) ir dešiniąją pusę (išmintį). Taigi jam ne tik netrūksta proto – dar daugiau – jis turi 2 kartus daugiau galios, kreatyvinių gebėjimų ir savybių, nei tas, kurio išvystyta tik racionalioji kairioji dalis. Kitaip sakant – turintis tik kairiąją pusę (tik racionąlųjį protą) gyvena tik teorijų ir fantazijų, brėžinių pasaulyje (tai reikalinga, bet jei nenueinama į kraštutinumą), o turintis ir kairę ir dešinę – ne tik teoriją bet ir praktinį veiksmą, ne tik braižo brėžinius bet ir stato (kreatyvinę, prokreacinę, kūrimo ir gimdymo galią). Tai didžiulis skirtumas.
  4. Kai pasaulyje bus 1.000.000.000 lietuvių, kai Lietuva bus tokio dydžio kaip Kinija, Indija – tada, galbūt, bus galima pradėti galvoti apie žmonių skaičiaus (reguliavimo) klausimą. Tuo tarpu Lietuva šiuo metu demografine (ir vaikų gimstamumo) prasme yra skeletas kabantis virš bedugnės. Jei lietuviai galvos apie vaikų ribojimą šeimoje – staiga susigaudys, kad jau patys yra vergai, kad juos jau supa didžiulės geriau besidauginančių kitataučių (pvz. afroamerikiečių, muslimų, lenkų, rusų, anglų, indusų, kinų ir kt) šeimos – joms galėsite papasakoti (pasiguosti) apie “proto stygių ir interneto juokus”.

  5. Sąmoningas vaikų gimstamumo ribojimas veda į daugybę naujų netikėtų šeimos problemų (ypač – santykiuose) kurių niekaip neįmanoma išspręsti. Vienas iš daugelio momentų – vyro instinktas kurti vaikus. Jei jis negali savęs realizuoti – normaliai intymiai bendrauti ir pradėti vaikų su savo žmona – jis pradeda eiti į kairę (ieškoti kitų patelių), prasideda sveikatos, psichologinės problemos, alkoholizmas ir kt. Problemos kyla ir moterims, tik kitokio pobūdžio.

  6. Vaikų skaičiaus klausimą reikia spręsti ne iš momentinės perspektyvos, bet iš viso gyvenimo trukmės patyrimo ir išminties.  Ar norite senatvėje tokio vaizdelio: šeimoje gimė vienas arba vargiai – du vaikai. Seni tėvai likę vieni, niekam neįdomūs, ryšys su vaikais silpnas. Anūkų taip pat gal vienas-du, jie – nepasiekiami. Senus žmones (dažnai net senelių namuose) aptarnauja svetimi prižiūrėtojai. Tokie vaizdai demografiškai senstančioje ir mirštančioje Vakarų civilizacijoje. Kartu paėmus ir apibendrinus – praktiškai viskas ką kalba šiuolaikiniai autochtonai vakariečiai baltieji apie šeimos modelį, visa jų logika yra šeimos modelio liga. Tai veda į baltųjų rasės išnykimą. Galima teigti gal būt tai nėra labai blogai, kad išnyks baltoji rasė, tačiau konkrečioms tautoms, šeimoms ir asmenims tai yra rimta problema.
  7. Vaikai ir šeima – daug sudėtingesnis dalykas (arba sistemą) nei atrodo paprastu žvilgsniu. Šeima nėra atskiras materialus objektas (vienetas) kaip daug kam norisi mechanistiškai galvoti. Šeima yra TAMPRIAI surišta su didžiuliu žmonių tinklu, visa visuomene. Tai biologinės ir visuomeninės sistemos dalis. Šeima yra ORGANIZMAS taip pat tik aukštesnio lygmens. Čia paprasti sprendimai reguliuoti vaisingumą neveiks taip kaip norėtųsi. Šeima yra visų gamtos jėgų ir dėsnių branduolys. Tai supersistema, kuri iš šalies atrodo lyg ir labai paprastai – tiesiog du žmonės. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Šeima kaip organizmas nepasiduoda paprastiems tiesioginiams ar mechaniniams manipuliavimams. Tai išryškėja tyrinėjant ją aukštesniame lygyje. Valstybių vadovai žino, kad reguliuoti demografiją (vaikų gimstamumą) yra labai sudėtingas super-uždavinys.  Tas pat kaip valstybės atveju galioja ir šeimai.

  8. Mokslininkai tyrinėjantys  Vakarų pasaulio demografinį žlugimą pažymėjo, kad kontraceptinių priemonių (contraceptive pill) išradimas, abortų legalizavimas, greitos skyrybos, moterų įdarbinimas ir kt buvo mirties nuosprendis Vakarų civilizacijai.
  9. Žmogus yra visuomeninė būtybė. Kai mažėja žmonių skaičius arba bendrauja tie patys komandos nariai su tais pačiais – bendravimas užsiciklina, žmonės atsibosta, stagnuoja santykiai. Štai kodėl daromos sistemingos kadrų rotacijos armijoje, bažnyčioje, įmonėse. Į komandą įsiliejus naujam kraujui (naujam personalui) produktyvumas vėl kyla aukštyn. Kai gimsta nauji vaikai – nuolat didėja komanda ir ji pasipildo jaunomis, šviežiomis, gyvybingomis pajėgomis. Idealesnės nuolat iš savęs atsinaujinančios komandos neįmanoma sugalvoti!
  10. Jei ant žmogaus kūno būtų specialūs kraneliai ir mygtukai pilnai tvarkingai atjungiantys ir vėl įjungiantys lytinio dauginimosi funkcijas – viskas ok. Atjungei ir jokių problemų. Bet taip nėra. Pilnavertis suartėjimas ir vaikų gimimas normaliems šeimos santykiams būtini kaip žmogui būtinas oras, vanduo, maistas ir bendravimas. Kalbu apie daugumą žmonių o ne apie išimtis. Jei pora riboja vaikų skaičių – tai tas pat kas jie gyventų pusiau vienuoliais pusiau šeimynykščiais. Reikia aiškiai apsispręsti kuriuo iš šių kelių eiti – arba eiti į vienuolyną  arba gimdyti vaikus kiek Dievas duos. Neapsiprendimas kelia įtampą ir žmoguje ir šeimoje.

  11. Kaip spręsti šeimos pajamų, skolų, būsto reikalus – tai antraeiliai ir trečiaeiliai techniniai klausimai. Didžiausios problemos yra santykiai, santykiai, santykiai ir dar kartą santykiai (t.y. grynas dėmesingumas, teisingas komunikavimas, pagarba, aukojimasis, atleidimas, malonumo teikimas ir kt). Buitinių klausimų sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo žmonių santykių, komandiškumo kokybės, tarpusavio sinergijos ir subtilaus tarpusavio pasitikėjimo. O buitiniams, ūkiniams, techniniams klausimams žmonijos istorijoje yra begalybę (!!!) sprendimų, pvz:

    1. pinigų ABC aiškina kaip valdyti pinigus ir stipriai sutaupyti. Dauguma lietuviai nepaiso pinigų valdymo elementariausių taisyklių. Lietuviai Lietuvoje gyvena ne pagal galimybes!

    2. Lietuviai nori gyventi gan dideliame komforte (dažniausiai jie to net nesupranta nepalyginę su kitomis šalimis), turi per daug didelius būstus (skirtus daug kartų didesniam žmonių skaičiui) kurie neišnaudojami ir virsta našta. (Dalai lama: turime vis didenius būstus ir vis mažiau gyventojų juose). Lietuvoje buvo masiškai pasiimta paskolų, suinvestuota į akmenis-betoną (namus), o rezultate didžiulė finansinė įtampa ir masė žmonių palieka šalį, tie namai nebereikalingi. Reikėjo investuoti į vaikus ir teisingą jų auklėjimą, į žinias ir išmintį, į tarpusavio santykių kokybę, o ne į akmenis.

    3. jei neįmanoma normaliai gimdyti ir auginti vaikus vienoje šalyje – važiuokite į kitą. Žmogus nėra medis arba akmuo pririštas prie vietos – tai gyva judanti būtybė. Kai avys išėda pievą – eina ieškoti kitos želiančios ganyklos, antraip mirs iš bado. Analogiškai privalo elgtis ir žmonės, jei nėra normalių sąlygų gyvenimui.

    4. ir t.t.

  12. Tiems kas daugiavaikes šeimas tapatina su bomžais arba kvailiais reikia paklausti ar karalienės (tokios kaip Viktorija, turėjusi 9 vaikus ir daugybę anūkų) gimdančios daugybę vaikų irgi priklauso šioms kategorijoms? Čia dar reiktų priminti, kad patys turtingiausi pasaulio žmonės yra didelės tradicinės šeimos.
    Franz_Xaver_Winterhalter_Family_of_Queen_Victoriaprince11
  13. Kodėl apskritai kyla šie klausimai ir priešpastatymai? Todėl, kad šiuolaikiniai žmonės tapo didžiuliais egoistais, kurie net neįtaria tokiais esą. Šventose knygose pasakyta: veiskitės ir dauginkitės. Ir nepasakyta atvirkščiai. Dažniausiai vaikų klausimą stabdyti pradeda nereligingi, ateistiški, egoistiški žmonės, nematantys didžiosios gyvenimo prasmės ir paslapties. Tikinčių visuomenių šeimos visada yra didelės, jie gimdo daug vaikų ir šios visuomenės išlieka per tūkstantmečius, o ateistinės egoistiškos visuomenės išnyksta. Civilizacijai, imperijai, valtybei, tautai visuomenei veikia lygiai tie patys dėsniai kaip atskiram žmogui. Jei žmogus daro kažką prieš gamtą – jis netenka jėgų. Jei didelė žmonių grupė daro kažką prieš gamtą – ši grupė tiesiog susinaikina pati save.
  14. Lietuviška šeima turėtų gimdyti MINIMUM 3 VAIKUS

 t-girdzijausko-seminaras-vilniujevyrams-apie-vyriskuma-ir-seima

 

Reklama