Aplinka turi milžinišką įtaka, tačiau mes ir tik mes patys darome lemtingus sprendimus apie pačią aplinką:

ar pasilikti mums jau netinkamoje, išaugtoje, išnaudotoje, išsemtoje aplinkoje,
ar iš jos keltis į mums tinkamą, palankią, palaikančią aplinką.

Tai vadinama Aplinkos Dėsniu.

Aplinka yra stipresnė už žmogų ir žmogus būdamas vienoje aplinkoje didžiąja dalimi persiima jos savybėmis. Kalbu apie didžiąja dalį žmonių.

Todėl yra pasakyta, kad žmogus valdo savo likima tik tuo atveju, jei pajėgia paimti save visą, “išsitraukti inkarus” ir su viskuo persikelti į tinkamesnę, jį labiau palaikančią aplinką.

Atsikraustęs į netinkamą aplinką arba joje užsibuvęs jis pats sau sukelia pačias didžiausias problemas. Užsibuvęs jam jau netinkamoje aplinkoje jis sustoja vystytis, degraduoja ir net gali žūti. Pvz kai vaisius išauga iki 9 mėnesių jis turi palikti motinos vidų ir keltis į didelį pasaulį, antraip jis žus. Analogiškai jei mes užsiliktumėm mokykloje ir neitumėm į gyvenimą bei šeimos kūrimą. Arba jeigu bandytumėm toliau nešioti išaugtus batus – tai pakenktų kojai. Kai avys išėda žolę pievoje – jos eina ieškoti naujos pievos, antraip žus iš bado. Ir t.t.

Viso gyvenimo eigoje žmogus nuolat turi veržtis prie geresnių jam labiau tinkamų žmonių. Tik tada jis pilnavertiškai vystysis.

Apllinkos keitimas išsikraustymo prasme – tai tik žmogaus paties sprendimas. Tai – esminis sprendimas

Advertisements